Lietuvoje ne tik kainos auga bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, aiškėja, kad ir būsto paskolų palūkanos mūsų šalyje džiausios iš visų Europos Sąjungos šalių. Bankai aiškina, kad pastaruoju metu palūkanos smarkiai didėjo dėl tarpbankinių palūkanų normų augimo. Gyventojai įsitikinę, kad ir mūsų bankai nepagrįstai „gręžia“ klientus:
„Šiuo metu tikrai neimčiau paskolos, nes rizikos tikrai labai didelės ir kyla paskolos palūkanos ir nežinosi kada.“
„Ar bankai smaugia? – Man atrodo, taip. Šiek tiek. – Kaip? – Nes didėja palūkanos, dabar sunku, infliacija didelė, todėl žmonėms sunku mokėti.“
„Va aš turiu kortelę, mokėdavau „Citadelei“ eurą, o dabar mokėsiu 1,99 eur. Vien užtai, kad aš turiu kortelę įsigijusi. Pavyzdžiui, mokesčiai, jeigu neini į terminalą, irgi pakilo.“
Įmokos už būsto paskolas šovė į palubes. Paskolas ėmusiems seniau palūkanos dabar auga mažiau, mat jie turi išsiderėję mažesnes bankų maržas, bet naujakuriams įmokos pastaraisiais mėnesiais didėjo net keliais šimtais eurų. Lietuvos banko duomenimis, atmetus dėl Europos Centrinio Banko sprendimų didėjančias tarpbankinių palūkanų normas, likusią palūkanų normą nustatančios šalies bankų maržos taip pat didžiausios Europoje.
„Marža yra besiskirianti Europoje ir, iš tikrųjų, Lietuvoje maržos dalis yra viena didesnių ir tokia tendencija tęsiasi nuo 2016–2017 metų, kuomet maržos dalis Lietuvoje būtent padidėjo ir tapo viena didesnių euro zonoje“, – teigia Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Tačiau Lietuvos bankų asociacija didėjančias įmokas už būstą sieja su Europos Centrinio Banko pakelta palūkanų norma. Ji dabar siekia 2,25 proc. Nors būsto paskolos brangsta, bankai nepasigenda prašytojų įsigyti naują butą ar namą.
„Kiekviena kredito įstaiga privalo patikrinti gyventojo pajamas ir įvertinti, ar gyventojui bus galima grąžinti paskolą, atsižvelgiant į jo pajamas, galimus jų pokyčius. Tad yra saugikliai matyti ir vartotojams apsaugoti“, – tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Europos Centrinio Banko duomenimis, Lietuvos bankai iš gyventojų nulupa didžiausias palūkanas euro zonoje. Pas mus vidutiniškai palūkanos siekia beveik 3,5 proc., nors euro zonos vidurkis nesiekia nė 2,5 proc. Pigiausios būsto paskolos Maltoje ir Prancūzijoje. Ekonomistai sako, kad Lietuvoje bankams pelnytis iš žmonių labiau nei kitose šalyse leidžia per maža konkurencija.
„Matėme kai kurių bankų pasitraukimą, kai kurių bankų susijungimą, kai kurių bankų skolinimo mažėjimą ir to pasekoje mes turėjome, kad koncentracija iš tikrųjų išaugo ir pasiekė ganėtinai aukštą lygį 2018, paskui 2019 metais. Vėliau matėme, kad į rinką atėjo naujų žaidėjų ir nuo 2019 metų ta marža ėmė mažėti ir sumažėjo nuo kažkur 2,5 proc. kas buvo pikas 2019 metais iki 2 ir šiek tiek mažiau procentų, ką turime dabar“, – sako J. Markevičius.
Itin išaugusios palūkanos gyventojus privertė stabtelėti prie bankų durų ir atšaldė norą grimzti į skolas. Pastaruoju metu dėl išaugusių tarpbankinių palūnkanų normų besiskolinančiųjų būstui mažėja:
„Tai pakeitė mūsų sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą šeimynai. Planavome pirkti, ieškojome, bet matydami augančias palūkanų normas, girdėdami aplinkoje kaip bičiuliams auga paskolų kaštai, įvertinome tai. Darome prielaidą, kad nekilnojamas turtas pigs, paskolos augs, pasiūla didės, turėsime daugiau galimybių rinktis ir priimsime sprendimą galų gale skolintis, nes šeimos ūkiui pirkti nuosavomis lėšomis tikrai yra reta galimybė.“
Daug metų pūtėsi nekilnojamojo turto burbulas, nes gyventojai graibstė būstus. Visgi, statistikos duomenimis, lietuviai išlieka vieni mažiausiai besiskolinančių Europoje.
„Nepaisant to, kad pastaraisiais metais aktyviai buvo teiktos būsto paskolos, gyventojų įsiskolinimas augo, bet jis tebėra vienas mažiausių Europoje ir lyginant su pajamomis, kadangi ir pajamos sparčiai augo, tas santykinis įsiskolinimo dydis taip sparčiai net ir nedidėja“, – aiškina J. Markevičius.
Imantiems būsto paskolas ekspertai siūlo apeiti visus bankus, o ne apsiriboti dviem ar trim. Taip pavyktų gauti geriausią pasiūlymą. Be to, netolimoje ateityje ketinama paprastinti sąlygas lietuviams imti paskolas iš kitų Europos bankų, dabar nevykdančių veiklos Lietuvoje.
