jokūbas markevičius

Norite nusipirkti butą Vilniuje – taupyti reikės net 13 metų, taip skaičiuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, pagal būsto įperkamumą Vilnius vejasi ne tik Stokholmą, bet ir patį Londoną. Nekilnojamojo turto rinkos analitikai pritaria, kad Vilnius yra brangus miestas, visgi, padėties nedramatizuoja, nes pirkėjai taupo pradiniam įnašui, o ne visai būsto kainai. O būsto rinka sustingo – žmonės dairosi naujų namų, tačiau pirkti neskuba, laukia, kol kris kainos.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinat palūkanų normas, gyventojai už būsto paskolas turi mokėti vis daugiau pinigų. Tačiau Lietuvos banko (LB) atstovas pastebi, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka pamažu grįžtą į „sveiką kelią“. Tad jeigu ji nepatirs sukrėtimų, galima tikėtis tam tikro stabilumo.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Ką tai reiškia gyventojams, verslui ir visai ekonomikai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.

Tęsiantis koronaviruso krizei įmonių indėlių augimas Lietuvoje šiemet yra didžiausias Europoje, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, indėlių daugėjo, nes mažėjo vartojimas, buvo atidėtos investicijos, atsisakyta kai kurių žaliavų ir kitų pirkimų.  LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.