Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Anot Lietuvos banko atstovo Sigito Šiaudinio, centriniai bankai kurį laiką galvojo, kad infliacija – tik laikinas reiškinys, todėl neskubėjo kelti palūkanų. Todėl dabar, kai išlaikyti senas palūkanų normas darosi pavojinga, jos yra keliamos, kad būtų pažabota infliacija.
„Jei gyventojas išleis keliasdešimt ar kelis šimtus eurų daugiau už turimas būsto, lizingo, vartojimo paskolas, bus mažesnė jo perkamoji galia. Tai slopins prekių ar paslaugų paklausą, o tai darys neigiamą įtaką infliacijai“, – scenarijų, kaip palūkanų didinimas turėtų mažinti prekių ir paslaugų kainas, nupiešė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tačiau yra manančių, kad paskolų branginimas – dvigubas smūgis. Jis yra tarsi peilis į nugarą dabar ir taip sunkiai išgyvenantiems žmonėms ir verslams.
„Man tai yra tolygu, kad pasakytų žmonėms: chebra, jūs per greitai ir per daug perkate aukštom kainom, tai atimkime iš jūsų dalį pinigų, kad nebūtų iš ko pirkti tuos produktus. Jei neturėsit iš ko pirkti, tai gal kainos ir sumažės“, – situaciją skeptiškai vertino verslininkas Ilja Laurs.
Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų tikina, kad keldamas palūkanas Centrinis bankas tyčia stabdo ekonomiką, o tai veda prie bankrotų ir žmonių atleidimo.
„Rinkos ekonomikoje kažkam nepasiseka, kažkas bankrutuoja, bet taip atsitinka ir nebūtinai esant aukštų palūkanų aplinkai“, – nesutiko S. Šiaudinis.
Ekonomistai tikina, kad Europos Centrinis Bankas su infliacija pridarė visiems bėdų, mat trypčiodamas ir vėluodamas kelti palūkanas per daug užkaitino temperatūrą. Dėl to mes turime didžiules kainas, o mūsų algos ir santaupos nuvertėjo per pusę.
„Jie jau turėjo pradėti didinti anksčiau, bet niekaip nesiryžo. Europoje visą laiką vyravo baimė, kad jei dabar pradėsime kelti palūkanas, sulėtinsime ekonomikos atsigavimą. Ta baimė juos trikdė“ – sakė ES Socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
„Nevartočiau to žodžio, kad pavėlavome. Ilgą laiką atrodė, kad šis pasiūlos šokas, kurį pirmiausia sukėlė pandemija, normalizuosis“, – savo ruožtu tikino Lietuvos banko atstovas.
Negana to, yra manančių, kad dabar nuo infliacijos žmones gelbstintys bankai patys ir prisidėjo prie infliacijos šuolio. Esą vos tik nutinka kokia krizė, puolama ją malšinti paprasčiausiai spausdinant pinigus. Nuo 2000 metų pinigų kiekis Europoje padidėjo 6 kartus. Ne išimtis ir pandeminiai metai, o to neneigia net patys bankininkai.
„Pirminis dalykas buvo teisingas. Kai iš dabartinio taško žinai rezultatą, tai taip, galima sakyti, kad pinigų pandemijos metu buvo įlieta per daug“, – sakė T. Povilauskas.
„Tai ir sukūrė šitą infliacinį burbulą, kai gausybė žmonių gavo gausybę papildomų pajamų. Jiems tekėjo atlyginimai, tekėjo papildomos išmokos. Galima sakyti, kad dauguma žmonių per pandemiją tiesiog praturtėjo“, – antrino K. Kupšys.
Tačiau Lietuvos banko atstovas prispausdintų pinigų taškymą į kairę ir dešinę per pandemiją gina.
„Subsidijos tuo metu leido išvengti gilaus nuosmukio. Būtų daug bedarbių, daug bankrotų ir vis tiek aukšta infliacija“, – tikino S. Šiaudinis.
Tikėtasi, kad pinigų tarsi iš dangaus gavę žmonės juos puls leisti ir taip pagyvins per pandemiją apmirusią ekonomiką. Tačiau didelės krizės taip ir nebuvo ir nepagalvota, kad karantinas uždarys žmones namuose ir kurį laiką tų pinigų tiesiog nebus kur leisti.
„Faktiškai pinigai pradėjo pasiekti žmones ir verslus 2020 metų antrą pusmetį ir pasiekinėjo dar 2021 metų pradžioje. Nors aiškiai matėsi, kad niekas nesugriuvo“, – sakė T. Povilauskas.
Po pandemijos į laisvę ištrūkę žmonės puolė taškytis pinigais ir prasidėjus karui bei energetinei krizei, infliacija šovė į viršų kaip pratrūkęs pūlinys. Tačiau bankai dėl to skųstis labai neturėtų.
„Turime dvi krizes – vieną energetinę, vieną finansinę. Kaip ironiškai beskambėtų, pelningiausios korporacijos yra energetikos ir finansų. Kaip taip gali būti, kai jūsų sektoriuje yra krizė? Visiškas absurdas“, – kalbėjo Ilja Laurs.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
