Tuo metu pramonininkai sako, kad verslui nuostoliai dėl sankcijų per metus gali siekti iki 400 milijonų eurų ir prašo vyriausybę kompensacijų arba pagalbos ieškant naujų rinkų.
Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos svarbiems Baltarusijos ekonominiams sektoriams įsigaliojo, tačiau vagonai su baltarusiškomis trąšomis per Lietuvą vis dar važiuoja. Dabar, kai teisininkai ir specialistai jau gali įdėmiau įvertinti sankcijų tekstą, aiškėja, kad ES nusprendė kol kas uždrausti ne visas iš Baltarusijos gabenamas trąšas ir naftos produktus.
Į sąrašą įtraukė tik dalį jų pavadinimų, tad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą galėtų sumažėti tik penktadaliu. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, kad sankcijos sumenkins įmonės pajamas – gali sumažėti naftos produktų tranzitas į Karaliaučių ir kalio trąšų eksportas per Klaipėdos uostą, o tai reikštų apie 19 mln. eurų negautų pajamų per metus.
„Jei netektume srautų, krovinių: 2,5 mln. tonų trašų, 0,5 mln. tonų naftos produktų, netektume trąšų 14 mln. eurų per metus, naftos produktų 4–5 mln. eurų pajamų per metus“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Tačiau susisiekimo ministras Marius Skuodis ramina: „80 proc., didžioji dalis lieka nepaveiktos nepaisant sutarčių, nieko. Trumpuoju laikotarpiu sankcijų poveikis nedidelis. Bet nežinome, kokių veiksmų gali imtis mūsų kaimynas. Ir be sankcijų naftos produktai buvo nukreipti per Rusijos uostus.“
Paaiškėjo, kad ES šalių vadovų sprendimu, sankcijos galios tik naujoms, po birželio 25 dienos pasirašytoms sutartims, o Lietuvos geležinkelių sutartys sudarytos iki 2023 metų pabaigos.
Visgi sankcijos sumažins ne tik Lietuvos geležinkelių, bet ir Klaipėdos uosto, Birių krovinių terminalo pajamas. Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad per metus nesurinks iki 10 mln. eurų geležinkelių infrastruktūros naudotojų mokesčių.
Klaipėdos uosto direkcija neteks iki 3 mln. eurų pajamų, o uosto krovos kompanijos – iki 11 mln. eurų pajamų. O pramonininkai perspėja, kad naujosios sankcijos gali paliesti ir daugiau verslų, kurie susiję su baltarusiškomis prekėmis: vežėjus, medienos, baldų gamintojus, metalo apdirbėjus.
„Griežtinimui ribų dar yra daug. Maksimaliai 300–400 mln. eurų praradimai galimi. Tikimės, šiandien dienai jie bus mažesni“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Sankcijų grėsmę matantys verslininkai jau ragina vyriausybę prašyti Briuselio pagalbos praradimams padengti. Taip pat prašo paramos ieškant naujų rinkų, pavyzdžiui, Afrikoje.
„Gerai būtų neapkrauti Lietuvos biudžeto išlaidomis. Logiška kreiptis kaip dėl pabėgėlių Pietų Europos šalims, kitais atvejais kreiptis į ES padėti įmonėms, kurios nukentės labiausiai“, – priduria V. Janulevičius.
Tačiau premjerė Šimonytė nuo paramos pažadų dar susilaiko: „Aiškinamės konkretikas. Buvo labai daug gąsdinimo, kad jokios trąšos nekeliaus per uostą, bus uždrausta tas anas. Dabar paskelbtas aiškus sprendimas vakar dienos. Pagal jį susisiekimo ministerija, verslo organizacijos atliks savo vertinimus, ar reikalingas vyriausybės priemonių ėmimasis, ar sprendimų nereikėtų daryti šiuo metu.“
Naujasis ES sankcijų paketas ir ekonomistų vertinimu nėra toks grėsmingas Lietuvai, kokio baiminosi, mat galios tik naujoms sutartims, o senąsias leis ir toliau vykdyti iki jų galiojimo pabaigos. Tiesa, ekonomistai ragina neatsipalaiduoti, mat išlieka didelė tikimybė, kad ES gali sankcijas ir griežtinti, jei santykiai su Baltarusija toliau blogės.
„Lietuvos verslui reikia neprarasti budrumo, žiūrėti atidžiai, kas bus toliau. Man susidaro įspūdis, kad sankcijos labai pereinamosios. Įvestos, bet atrodo, kad EK įvedė minkštesnio pobūdžio pasižiūrėti, kaip toliau vystysis su Baltarusija santykiai“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Baltarusijos režimas jau grasina atsakomosiomis priemonėmis artimiausiomis savaitėmis į ES paskelbtas naujausias sankcijas. Naujasis Europos Sąjungos sankcijų paketas yra nukreiptas suvaržyti Baltarusijos galimybes eksportuoti ne tik kalio trąšas, naftos produktus, bet ir, pavyzdžiui, tabako gaminius.
Bus ribojama ir Minsko prieiga prie ES kapitalo rinkų – šalys narės negalės teikti draudimo paslaugų Baltarusijos vyriausybei ir valstybinėms institucijoms. Taip pat Europos sąjunga draus su Baltarusija prekiauti interneto ir telefonų ryšio priemonėmis, dvigubos paskirties prekėmis, kurias gali panaudoti Baltarusijos kariuomenė.
