Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.
Įsivaizduokite, staiga dingsta elektra visur – darbe, namie, gatvėse, įvairiose įstaigose. Stoja darbai, pramogos, sutrinka net ir ligoninių darbas. Skamba kaip filmo scenarijus, bet Austrijos gynybos ministrė sako, kad toks atjungimas nuo elektros gali būti realybė.
„Klausimas yra ne, ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – teigė Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner.
Perspėjimas ir raginimas ruoštis apskriejo kone visą Europą, iškilo klausimas, ar Lietuva tam yra pasiruošusi. Bet ministras Kreivys ramina.
„Šiai dienai nematau jokių faktorių, kurie galėtų įtakoti, kad Lietuvoje atsiras kažkoks „black out‘as“, – tikino D. Kreivys.
Lietuva savo energetinės infrastruktūros apsaugą sustiprino dar pavasarį, kai Rusija pradėjo naują karo etapą Ukrainoje.
„Energijos tiekimo sistemos yra uždaros, į jas patekti iš išorės negali, jos nėra prijungtos nei prie interneto, jų įtakoti negali. Kaip jas gali įtakoti, tai jau užnešant virusus jau į pačią sistemą per įvairias laikmenas“, – aiškino D. Kreivys.
Tiesa, yra ir fizinių atakų tikimybė. Ypač prisimenant spalio pradžioje jūros dugne susprogdintą „Nord Stream“ dujotiekio atkarpą.
„Nežinau, kokio lygio fizinės apsaugos padidėjimas ar sustiprinimas yra Vakarų Europos sąjungos šalyse, mes, kadangi esame besiribojanti su agresoriumi šalis, tai tą saugos lygį ir budrumą mes palaikome pakankamai aukštą“, – teigė D. Kreivys.
„Litgrid“ vadovybė sako ne tik sustiprinusi saugumą, bet ir atkreipia dėmesį, kad rusų kenkimas Baltijos šalims būtų tarsi šūvis sau į koją dėl Kaliningrado.
„Skirtingai nei partneriai Vakaruose, esame specifinėje situacijoje: kartu su Latvija ir Estija veikiame vienoje sistemoje su Rusija. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, sutrikimas Lietuvos elektros sistemoje atsilieptų ir energijos tiekimui Kaliningrado srityje“, – aiškino „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Baltijos šalys vis dar yra BRELL žiede, kitaip tariant, sovietiniame elektros tinkle, su kitomis rytų valstybėmis. Jei Rusija mus nuo jo atjungtų, pagal planą per 24 valandas turėtume prisijungti prie Vakarų sistemos. Riboti elektrą gyventojams esą nereikėtų.
„2024 metų pradžioje mes jau turime desinchronizuotis, išeiti iš BRELL, nes tam laikui mes turėsime pilnai paruoštas sistemas, šiai dienai neturime didelės rizikos persijungti prie vakarų sistemos, nėra problemos, bet tam, kad tą padaryti su minimaliais kaštais, geriau palaukti pavasario“, – kalbėjo D. Kreivys.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas beda pirštu į faktą, kad Lietuva didžiąją dalį suvartojamos elektros importuoja. Pažeidus jungtis, pavyzdžiui, su švedais ar lenkais, reiktų didinti savo gamybą – kurti Elektrėnų elektrinę, paleisti Kruonį. Tada elektros kaina išaugtų. O ir lieka neaišku, ar elektrinės veiktų tvarkingai.
„Nes tokiu režimu mūsų energetinė sistema niekada po Ignalinos AE uždarymo neveikė. Mes gyvenome iš importo, ir dabar staiga bandyt savarankiškai apsirūpinti, kad tai būtų sklandu, aš sakyčiau, kad tai labai didelė rizika“, – teigė A. Sekmokas.
O pritrūkus elektros, anot Sekmoko, tektų tiesiog riboti jos naudojimą.
„Labiausiai tikėtina pasekmė, kad būtų ribojami elektros ribojimai gamybai, manau, kad gyventojams ribojimų nebūtų, gyvybinėms įstaigoms, kaip ligoninės, vaikų darželiai, išlaikytų tą gamybą, arba jeigu būtų sutrikimas, būtų stengiamasi pakankamai greitai atkurti“, – sakė A. Sekmokas.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Suomija, sunerimo ir dėl rizikos neturėti pakankamai elektros dėl per mažos jos gamybos. Kai kurios šalys ją gamina naudodamos dujas, o kol yra rizika, kad Putinas dujas užsuks, išlieka ir rizika, kad nepavyks pagaminti pakankamai elektros.
„Dėl NATO plėtros, įstojus Suomijai, Švedijai, Rusija problemų neturi, kol tos šalys nekelia grėsmės mums. Bet jeigu tose teritorijose atsiras papildomos karinės infrastruktūros, tai neabejotinai išprovokuos mūsų atsaką. Koks jis bus – mes pažiūrėsime pagal grėsmes, kurios mums bus sukurtos“, – teigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tikėtina, kad rizika netekti rusiškų dujų išgąsdino ir austrus, todėl jų ministrė ir prabilo apie elektros sutrikimus. Nors Kreivys sako, kad jo kolegos ES nepanikuoja.
„Prancūzijoje grįžo didelis kiekis atominių reaktorių į rinką, gamina elektrą ir Prancūzija vėl tapo pliusine, iš didelio minuso. Beveik 9 gigavatus turėjo minuso, trūkumo elektros, dabar jau Prancūzijoje yra perlipę ir dalį elektros eksportuoja. Tas iš esmės pakeitė visą energetikos balansą Europoje“, – sakė D. Kreivys.
Šią savaitę Lietuvos Vyriausybė kaip tik pritarė teisės aktų pokyčiams, kurie leidžia įkurti nacionalinį krizių valdymo centrą. Jis darbus pradės jau nuo sausio ir ne tik analizuos grėsmes Lietuvai, bet ir rūpinsis jų suvaldymu.
