Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ramina ir primena, kad įskaitant NATO narėmis norinčias tapti Švediją ir Suomiją, Baltijos jūra yra apsupta Aljanso valstybių.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir buvęs karinės žvalgybos vadas, Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Gintaras Bagdonas.
Pone Bagdonai, ar dabar reikėtų stiprinti mūsų energetinius objektus ir jų saugumą? Ar reikėtų išsigąsti ir NATO valstybėms, kurios yra Baltijos jūroje?
G. Bagdonas: Gąsdint savęs nereikia, pasitikėkime mūsų institucijomis. Aš net neabejoju, kad visi yra parengtyje ir imasi visų priemonių. Susprogdinus „Gazprom“ vamzdį jiems patiems, kuris jau nebenaudingas, jie puikiai suprato, kad jau viskas, kad nebebus „business as usual“. Tai gali būti repeticija, arba signalas, arba gąsdinimas, kad pereisime ir prie kitų Vakarų turimų vamzdžių, kurie yra pakankamai didelė infrastruktūra.
O kalbant apie grėsmes, pasakysiu tiek, kad saugumas niekada nėra baigtinė būsena. Visą laiką reikia į jį investuoti, dėti pastangas, visada remtis grėsmių vertinimu ir aš neabejoju, kad visos tarnybos profesionaliai dirba. Mums nereikėtų žiūrėti vien Lietuvos kontekste, mums reikėtų žiūrėti į visą Baltijos jūros regioną ar netgi NATO. Aš tikrai žinau, kad visos saugumo ir žvalgybos tarnybos bei institucijos keičiasi informacija.
Bet ar mūsų svarbiausi energetiniai objektai – Būtingės naftos terminalas ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas – yra saugūs?
A. Pocius: Būdamas kariuomenės vadu puikiai žinojau, kaip saugomi tokie objektai, kariuomenė savo galimybėmis prisidėdavo, kai reikėdavo atlikdavome žvalgybą iš oro. <...> Yra numatyti planai, kaip tie objektai turi būti saugomi, kai yra padidintas budrumas. Kol kas aš manau, kad kariuomenė papildomai šiems objektams saugoti dar nėra pasitelkiama.
Galbūt yra padidintas saugumo lygis pasitelkiant papildomą darbuotojų skaičių, pajungiant technologijas, kompiuterines sistemas, stebėjimo kameras. Manyčiau, kad kol kas to turėtų pakakti.
G. Bagdonas: Saugumo pajėgumas yra ne vien žmonių skaičius. Žinoma, kiekybė svarbu ir tos tarnybos yra tiesiogiai atsakingos. Bet gal kas mažai žino, kad Vilniuje yra NATO Energetinio saugumo centras, kuriame dirba ekspertai iš berods 12 valstybių, ir šitas centras lygiai taip pat rūpinasi kritinės infrastruktūros apsaugos spragų ieškojimu.
Savu laiku būnant šio centro direktoriumi, darėme ne vienas pratybas, kuriose įvairios institucijos – tiek Lietuvos, tiek ir kitų NATO šalių – dalindavosi patirtimi ir bandydavo scenarijus, kas būtų, jeigu būtų, ir galimus veiksmus. Norėčiau akcentuoti, kad labai svarbu yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Ar galima sakyti, kad karas, kuris vyksta Ukrainoje, gali persikelti ir į Baltijos jūrą?
A. Pocius: Teoriškai mes galime modeliuoti tokį variantą. Bet jeigu dabar paimsime ir pasižiūrėsime į žemėlapį, į Baltijos jūrą, ypač po to, kai švedai ir suomiai pareiškė norą tapti NATO nariais, tai praktiškai visa Baltijos jūra yra apsupta NATO šalių, išskyrus mažą gabalėlį Kaliningrado srities ir Kronštato Suomijos įlankos „kišenė“, kuri gali būti bet kada užblokuota tarp Estijos ir Suomijos.
Manyčiau, kad reikalui esant, į Baltijos jūrą tikrai būtų įvedamos tokios NATO jūrų pajėgos, kad galėtų užblokuoti ir Baltijos jūros laivyną Kaliningrado srityje. Tai šioje vietoje manau, kad mums tikrai nereikia gąsdintis. Manau, kad Rusija nelabai ryžtųsi tokiam išpuoliui Baltijos jūroje.
Taip, dar gali būti įvairiausių diversinių aktų, tai reikia tam ruoštis, reikia galvoti ir tiesiog modeliuoti ir bandyti nuspėti jų galimus veiksmus.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
