Plačiau apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Lietuvoje patvirtinti pirmieji beždžionių raupų atvejai. Kiek yra to nerimo dėl šios ligos?
Bendras nerimas pasaulyje yra didelis. Visi yra gana nustebę, kad yra gana dideli skaičiai Europoje. Jeigu dabar daugmaž yra žinomi apie 23 tūkst. atvejai, tai beveik 70 proc. jų yra Europoje. Jeigu pasižiūrėsime arčiau į kaimynus, tai Latvijoje atkeliavo birželio pradžioje, Estijoje atkeliavo birželio pabaigoje. Tai šiuo metu man žinoma, kad Latvijoje yra 3 atvejai, pas estus 8–9 atvejai. Bet tai nieko nereiškia, nei kad čia daug, nei kad čia mažai. Ispanija, Italija, Prancūzija skaičiuoja tūkstančiais tuos atvejus, nes jų plitimas nėra oro lašeliniu būdu, todėl čia yra labai sunku suprognozuoti, kiek čia jų galėtų būti.
O ką ministerija yra pasiruošusi daryti, jei tų atvejų visgi daugėtų?
Pagrindinis dalykas, ką reikia daryti, yra svarbu per artimiausią parą, kada jau tyrimas patvirtinamas... Beje, įtarimų, kad tų atvejų buvo ir anksčiau, laboratorija yra ne vieną įtarimą tyrusi ir dabar jau šitas atvejis iššovė. Tai pradžioje svarbiausia per pirmą parą nustatyti visus kontaktus, labai svarbu, ar tie kontakai buvo, kai žmogui buvo pasireiškę simptomai, ar nebuvo pasireiškę. Tai reikia infromuoti visus šitus žmones, mūsų gydymo įstaigos irgi turėjo rekomendacijas, ką reikia patarti šeimos nariams, ką turi daryti pacientas, ką turi daryti NVSC specialistai, ką daryti du izoliavimu ir t.t.
Tai dėl šito žmogaus (ketvirtadienį patvirtinto pirmojo atvejo – red. past.) viskas yra padaryta, kontaktai nustatyti, žmonės informuoti. Na, ir turint omenyje, kad inkubacinis laikotarpis beždžionių raupų atveju yra gana ilgas, 21 diena, tai reiškia visi tie žmonės, kurie pakliūna į tą sąrašą, turi visas tas dienas stebėti, ar jiems nepasireiškia požymiai – karščiavimas ir bėrimai.
Buvo pasirodžiusi informacija, kad Lietuva yra užsakiusi vakcinų nuo beždžionių raupų. Kada jos turėtų pasirodyti Lietuvoje?
Visos Europos šalys vakcinas užsakinėja koordinuotai, jos turėtų pasiekti šalis vienu metu. Be abejo, Europos Komisija atsižvelgia į situaciją, ar tose šalyse yra beždžionių raupų paplitimo atvejų, ar nėra, tai prioritetą turėtų vis tiek tos šalys, kuriose jie paplitę labiau. Tai pagal naujausias žinias vakcinos turėtų mus pasiekti rugpjūčio pabaigoje.
Bet į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį. Jeigu jau kalbame apie vakcinaciją, tai beždžionių raupų atveju nėra planuojama masinė prevencinė vakcinacija. Čia logika yra tokia, kad šiuo atveju vakcinos yra skiriamos tiems, kas turėjo artimą, konkretų ryšį su sergančiuoju, ir tai taip pat gali paliesti ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus, kurie [turi sąlytį – red. past.] gydymo procese, bendravime taip pat. Tai tiems žmonėms bus rekomenduojami skiepai, bet tai tikrai nėra kalba apie tai, kad bus kažkoks prevencinis, masinis vakcinavimas. Čia yra kita sistema.
Tas pats ir su antivirusiniais vaistais, kurių šiuo metu dar nėra, bet ties tuo dirba atitinkamos Europos tarnybos. Tai mes darome bendrą, koordinuotą antivirusinių vaistų pirkimą kartu su estais ir latviais. Tai šiuo atveju vaistai turėtų pasiekti Lietuvą rugsėjo mėnesį. Jie irgi yra skirti būtent jau sunkios būklės pacientams, bet ne tai, kad atėjau į vaistinę, nusipirkau ir nuo kažko tai apsisaugosiu.
Bendra žinutė visiems – nereikia čia daryti kažkokios panikos ar stigmatizuoti kažkokius dalykus. Dar kartą kartoju – užsikrėsti galima ir nuo užkrėstų gyvūnų, ir nuo sergančių žmonių, ir nuo daiktų. Reiškia, kad reikia tiesiog skirti dėmesį savo higienai. Jei jau žinoma apie tokį žmogų – tai tiesiog reikia vengti apsikabinimų, artimo kontakto, bendrų patalynių, rūbų ir panašiai.
Visą pokalbį su A. Dulkiu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
