Šiuo metu Lietuvoje yra nustatyti 3 beždžionių raupų atvejai, epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję, patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė
Trečiadienį patvirtintas pirmasis užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis. Tuomet juo užsikrėtė 40–49 metų grupei priklausantis vyras. Ketvirtadienį beždžionių raupai naujai diagnozuoti 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantiems asmenims.
„Visi susirgę asmenys yra gydomi ambulatoriškai – namuose. Kaip jau buvo minėta anksčiau, su pirmuoju susirgusiu asmeniu yra nustatyti 5 sąlytį turėję asmenys. Iš pastarųjų dviejų ligonių vienas turėjo 2 sąlytį turėjusius asmenis. Tai, iš viso 7 kontaktai. Jie yra stebimi ir nė vienas iš šių asmenų kol kas neturi simptomų“, – patvirtina G. Zagrebnevienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad iki šiol Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje yra atlikti 8 tyrimai dėl beždžionių raupų įtarimų. Iš jų – 3 teigiami.
Informuojama, kad visi 3 vyrai yra grįžę iš tos pačios Europos šalies – Vokietijos.
„Norėčiau priminti, kad šių metų beždžionių raupų protrūkio metu infekcija plinta per labai artimą fizinį sąlytį su sergančiuoju arba sergančiojo užterštais daiktais. Taip, kaip informuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), riziką beždžionių raupais užsikrėsti turi daugelis iš mūsų, tačiau ne visiems ši rizika yra vienoda. Didžiausią riziką turi asmenys, kurie artimai fiziškai bendrauja su sergančiaisiais asmenimis, kurie turi bėrimų. Virusas plinta per odą ir gleivines“, – primena specialistė.
G. Zagrebnevienės teigimu, Lietuva turi pakankamai testų nustatyti šiai ligai, testuojami visi besikreipiantieji su bėrimais.
Pasiteiravus, kaip reikia saugotis žmonėms, kad jie išvengtų užsikrėtimo šia infekcine liga, ji nurodo, kad gyventojai turi būti budrūs, o turėję kontaktą su išbertais žmonėmis ar pasireiškus ligos simptomams privalo kreiptis į medikus.
„Visuomenei tikrai nereikėtų panikuoti. Norėčiau dar kartą pažymėti ir akcentuoti, kad beždžionių raupai nėra labai lengvai plintanti – nuo žmogaus žmogui – liga. Tai turi būti labai tamprus, fizinis kontaktas – oda į odą arba veidas į veidą. Taip pat galima rizika užsikrėsti per aplinkos daiktus, jeigu namuose yra sergantis pacientas ir nepaisoma prevencijos priemonių: be apsaugos priemonių liečiami šašai, miegama vienoje lovoje, naudojamasi tais pačiais rankšluosčiais ir t.t. Taigi, šiuo metu rizika yra asmenis, kurie turi ar turės fizinį kontaktą su sergančiais“, – kalbėjo ji.
Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai – atsiranda odos bėrimai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu. Tai dažniausiai užtrunka dvi–keturias savaites.
Ministerija įspėja, kad atsiradus bėrimui, pakilus temperatūrai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuotis telefonu su šeimos gydytoju arba vykti į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
