Ko gali tikėtis Lietuva, ir ar Kremlius pasirengęs dar vienam karui? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare kalbėjo Vašingtone reziduojantis politikos apžvalgininkas ir analitikas Andrejus Piontkovskis.
Šiandien startuoja NATO šalių vadovų susitikimas, per kurį bus priimti svarbūs sprendimai, liečiantys pagalbos Ukrainai ir NATO rytų flango, pirmiausia – Baltijos valstybių gynimo, klausimus. Koks, jūsų manymu, būtų geras šio susitikimo rezultatas Ukrainai ir Baltijos šalims?
Geras rezultatas visam pasauliui būtų pagalbos Ukrainai smarkus pagreitinimas. Per ankstesnį Didžiojo septyneto susitikimą buvo priimtas labai teisingas sprendimas dėl šiuolaikinių priešlėktuvinės gynybos sistemų tiekimo. Tačiau šis sprendimas turėjo būti priimtas prieš kelis mėnesius. Juk mes suprantame, kad jo įgyvendinimas užtruks mažiausiai porą mėnesių. Kiek tūkstančių gyvybių per tą laiką bus prarasta dėl Rusijos teroristinės valstybės veiklos?
Šių metų kovą daug politikų ir apžvalgininkų kalbėjo apie tai, kad jau šių metų rudenį Rusija nebegalės tęsti karo – ir dėl ekonominių sankcijų, ir dėl pažangiosios pasaulio bendruomenės dalies daromo spaudimo, ir dėl blogėjančios vidaus situacijos Rusijoje. Kaip manote, ar, sprendžiant iš to, ką matome, šios prognozės pildosi? Juk vasaros antra pusė ir ruduo – jau ne už kalnų.
Ruduo dar neprasidėjo. Lemiamu veiksniu taps Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimai mūšio lauke. O kiti veiksniai yra ilgalaikio poveikio – ir ekonominės situacijos blogėjimas, ir gyventojų nepasitenkinimas, ir Rusijos technologinis atsilikimas dėl importo apribojimo. Visa tai darys poveikį, bet – kitoje laiko skalėje.
Reikia spręsti čia ir dabar, staigiai didinant ginkluotės tiekimo apimtis. Maža to, labai svarbus šio susitikimo klausimas bus grasinimai Lietuvos valstybei, kuriais pastaruoju metu svaidosi Kremlius.
Kalbant apie Baltijos valstybių gynybą, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas neseniai pareiškė, jog būtina radikaliai peržiūrėti Baltijos šalių gynybos planus, nes dabartiniai planai numato, kad Rusijos kariuomenė užima nemenką Baltijos šalių teritorijos dalį, ir tik praėjus tam tikram laikui mūsų sąjungininkai atvyksta ir išvaduoja šias teritorijas. Kaip pabrėžia Estijos premjerė, per tą laiką daug žmonių žus, turėsime čia išdegintą žemę, nužudytus ar deportuotus gyventojus. Kur link, jūsų manymu, turėtų keistis gynybos planai?
Jei tokių planų būta, jie visiškai pasenę, turint omenyje karo Ukrainoje patirtis. Tos patirtys rodo, kad Rusijos kariuomenė konvenciniu lygiu yra daug silpnesnė, nei buvo manoma. Todėl nauja taktika turi numatyti, kad rusų kariuomenei bus iškart suduotas smūgis. Smūgis ne tik tiems, kurie veržiasi į Baltijos valstybes, bet ir Ukrainoje veikiantiems rusų padaliniams.
Manau, kad Kremliuje tai suvokiama. Todėl mano prognozė – Kremlius nesiryš kariniams veiksmams, nukreiptiems prieš Lietuvą. Juolab kad buvo tvirtai pareikšta dėl Penktojo straipsnio pritaikymo. O Vašingtone – tokios nuotaikos, kad, kiek žinau, Pentagonas net apsidžiaugtų, jei Kremlius taip sukvailiotų. Jiems tada būtų atrištos rankos, ir jie atsakytų visaverčiu smūgiu Rusijos kariuomenei Ukrainoje.
Ukrainos analitikai jau ne pirmą mėnesį kalba apie tai, kad NATO neva nepasiteisina, jai esą trūksta efektyvumo, ir po karo tai būsią ypač akivaizdu. Kaip manote, ar šis tvirtinimas pagrįstas?
NATO dvejonės, begalinis generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo kartojimas, kad svarbiausia – išvengti eskalacijos, susidūrimo su Rusija, sukūrė minėtas nuotaikas. Todėl galima suprasti Boriso Johnsono iniciatyvą burti „ryžtingųjų koaliciją”, kurią sudarytų valstybės, pasirengusios ryžtingiau priešintis Rusijos agresijai nei NATO, kurią kausto konsensusas. O juk mažiausiai keturios NATO valstybės – Prancūzija, Vokietija, Italija ir Vengrija – nemenkai prijaučia Kremliui ir iš esmės yra klasikinės „putinferšteinerės”.
Įsivaizduokime, kad ir Vokietija, ir Prancūzija nustoja prijausti Kremliui. Jos vis tiek neturi tų karinių pajėgų, kokias turėjo paskutiniais SSRS gyvavimo metais. Šios valstybės iš esmės yra demilitarizuotos. Tai liečia ir Britaniją, kuri labai principinga Ukrainos klausimu, bet neturi kariuomenės, kurią turėjo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje. Kaip manote, ar šios valstybės apskritai galės būti naudingos, jei Rusija tęs agresija ir puls NATO šalis? Ar tik Amerika galės išgelbėti padėtį?
Daug svarbiau tai, kad bus naudingos Jungtinės Valstijos. Ir tai, kad Jungtinės Valstijos yra tvirtai pasiryžusios, kaip dešimtis kartų sakė prezidentas Joe Bidenas, vadovautis Penktuoju straipsniu ir ginti kiekvieną užpultų teritorijų centimetrą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
