andrejus piontkovskis

JAV gyvenantis rusų publicistas Andrejus Piontkovskis tvirtina, kad norint pasiekti, jog Vladimiras Putinas būtų nuverstas iš valdžios Rusijoje, ukrainiečiai turi išvaduoti Chersoną bei sunaikinti Krymo tiltą. „Užtikrinu, kad po šių dviejų įvykių Putinas bus pašalintas iš valdžios. Į valdžią ateis tokie niekšai kaip jis pats – tie žmonės, kurie bunkeryje.

Antradienį Madride prasidedantis NATO viršūnių susitikimas, ko gero, pagaliau atsakys į ilgai lauktus ir labai aktualius klausimus apie karą Ukrainoje ir Baltijos valstybių apginamumą. Pastarasis klausimas įgavo naują reikšmę po Rusijos grasinimų „imtis realių veiksmų“ dėl ribojimų Kaliningrado tranzitui.

Paaiškino, kodėl jis net labiau pavojingas už Staliną

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...

„Šio teksto – „Putinizmas, kaip aukščiausia ir baigtinė banditinio kapitalizmo forma, Rusijoje“ prieš keturiolika metų man nepavyko publikuoti nei „Novaja gazeta“, kurioje tuo metu turėjau savo skiltį, nei jokiame kitame liberaliame leidinyje. Jis pasirodė „Sovietinėje Rusijoje“. Rusijos liberalizmo ikonos bėgo paskui „blatną“ (rus.

Trečiadienio skubus karo Sirijoje paskelbimas rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia aštrinti santykius su amerikiečiais, o tai nieko gero jam neduos, įsitikinęs rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. Maskvos reikalavimai iš JAV nedelsiant nutraukti oro skrydžius Sirijos teritorijoje (vėliau Kremlius šią „Fox News“ išplatintą informaciją paneigė, – red. past.) blogai dera su bet kokiais susitarimais, „gordonua.com“ pareiškė A. Piontkovskis.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po SSRS griūties Kremliaus ekspertai, nepaisant dangų siekiančių Vladimiro Putino reitingų, nujaučia ore tvyrančią pučo nuojautą, rašoma Paulo Rodericko Gregory publikacijoje „Forbes“. Spėliojimai iš kavos tirščių parodė, kad Kremliaus elitas, kurį kai kurie vadina „Politbiuru 2.0“, šiuo metu sprendžia, ar nederėtų V. Putinui išeiti, kol dar nespėjo visiškai sugadinti situacijos.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, jog Vilniaus intelektualų forumas taps tradiciniu ir bus dar vienas komunikacijos kanalas bendrauti su Rusijos atstovais „nedemonizuojant šalies“. „Ne kartą esame sakę - ne tai, kad mes esame nusiteikę prieš Rusiją. Mes su simpatija žiūrime į Rusijos žmones, ir ten tikrai yra daug intelektualinio potencialo ir laisvo žodžio, ir tiems žmonėms tikrai nėra lengva.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Krymo aneksiją padėjo „filosofinius pamatus“ įsiveržti į bet kurią valstybę, kurioje gyvena rusakalbiai. Tai ketvirtadienį Vilniuje sakė žymus rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. „Diktatoriai niekada nepraneša, kai jie bando įsiveržti į vieną ar kitą šalį.

„Forbes“ apžvalgininkas Paulas Gregory, kaip ir rusų politologas Andrejus Piontkovskis, neatmeta, kad Rytų Ukrainos tragedija gali pasikartoti Latvijoje. Tokia įvykių eiga, jo manymu, palaidotų Šiaurės Atlanto organizaciją. Tokiu būdu, Ukrainos krizė yra baisesnė grėsmė, negu kylanti iš islamistų, kurie kovoja Irake ir Sirijoje.

Civilizuotas pasaulis niekaip negali atsigauti nuo šoko – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos dalies aneksijos. Ypač visus glumina tai, kad prieš tai kaip ir nebuvo jokios pastebimesnės įtampos, jokio „nuo senų laikų“ rusenančio konflikto. Istorijos kūrėju pasijutęs V.Putinas veikia absoliučiai ciniškai, su pasimėgavimu spjaudamas į veidą visai Trečiuoju pasauliniu karu šantažuojamai žmonijai.

Ne taip seniai Rusijos žiniasklaidoje šmėkštelėjo žinutė apie tai, kaip moteris ir vyras grasindami ginklu kažkur prie Vologdos pagrobė sraigtasparnį „Mi-2“ ir išskraidino iš šios srities pataisos darbų kolonijos pusę (12 metų) bausmės laiko už trijų žmonių nužudymą ir apiplėšimą iškalėjusį draugą recidyvistą, nuleidę jam virvines kopėčias. Bokštelyje budinti apsaugininkė iššovė porą šūvių, tačiau nepataikė. Pagrobtą sraigtasparnį pareigūnai vėliau rado paliktą greitkelyje.

Rusijos vadovų Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino reitingai vėl katastrofiškai nukrito, praneša laikraštis „Vedomosti“, remdamasis fondo „Visuomenės nuomonė“ ir Levados tyrimų centro apklausų, spalio antroje pusėje atliktų 44 šalies regionuose, duomenimis. Per savaitę iki spalio 24 d. pasitikėjimas prezidentu sumažėjo nuo 62 iki 56 proc., o premjeru – nuo 72 iki 66 procentų. Tai mažiausias rodiklis per visą pusantrų metų trunkantį V. Putino vadovavimo vyriausybei laiką.

Nors ir neaišku, kodėl Lietuva ištiesė raudoną kilimą paskutiniam Europos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai, bandykime ieškoti kokių nors teigiamų to įspūdingo darbo vizito rezultatų. Gal vertinga vien tai, kad mūsų jauni žurnalistai, iš A.Lukašenkos lūpų išgirdę vien melą ir patyčias, ims labiau vertinti demokratiją ir pagarbiau žiūrės į tuos nekenčiamus savus politikus? Baltarusijos prezidentas Lietuvoje jautėsi drąsiai.

Oficialus JAV prezidento Baracko Obamos fotografas Pete'as Souza savo nuotraukų archyve aptiko 20 metų senumo fotografiją ir tvirtina, kad ten galima matyti atsitiktinai į kadrą patekusį Vladimirą Putiną, kuris tuo metu dirbo KGB, skelbia „SkyNews“. Nuotrauka daryta Raudonojoje aikštėje, tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reigano vizito Maskvoje metu. Netoli Reigano galima matyti ir tuo metu TSKP generalinio sekretoriaus pareigas ėjusį Michailą Gorbačiovą.

Rusija antradienį nedelsdama išreiškė savo pritarimą JAV prezidento Baracko Obamos idėjai smarkiai sumažinti abiejų šalių turimą branduolinį arsenalą. Kaip jau buvo skelbta, B. Obama planuoja siekti, kad Rusijos ir JAV turimi branduoliniai arsenalai būtų sumažinti net iki 80 proc. Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi su Vašingtonu pasirašyti naują sutartį dėl strateginių raketų.

Nepraėjus nė savaitei po karingo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pranešimo Dūmoje, šalies vadovas Parlamentui paskubėjo pateikti Konstitucijos pataisas, kurios numato nuo 4 iki 6 m. pailginti prezidento įgaliojimų trukmę. Apžvalgininkai šią iniciatyvą vertina kaip bandymą sudaryti sąlygas Vladimirui Putinui grįžti į aukščiausią valstybės postą.

Rusijos astrologas Aleksandras Zarajevas pareiškė, kad Barako Obamos pergalę JAV prezidento rinkimuose nulėmė žvaigždės. Kaip teigia Laisvosios Europos radijas, A. Zarajevas įtikinamą B. Obamos pergalę prognozavo dar prieš rinkimus. Astrologas itin gyrė B. Obamos lyderio savybes ir teigė, jog jis primena Johną Kennedy‘į, kuris taip pat pagal astrologinį ženklą buvo liūtas. Tačiau tokios pagyros Demokratų partijos kandidatui nebuvo dažnas reiškinys Rusijoje.

Praeitą savaitę Rusijos judėjimas Liaudies-demokratinė sąjunga, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Michailo Kasjanovo, tapo Europos Liberalų demokratų ir reformų (ELDR) partijos nariu. Iki šiol ELRD priklausė tik vieną rusų politinė jėga – liberalioji partija „Jabloko“. Tai, kad Rusijos liberaliosios jėgos siekia įeiti į bendrą europinį kontekstą – sveikintinas žingsnis, tačiau jis yra labiau simbolinis, negu praktinis.

Iš naftos ir dujų milijardus susikrovusiai Rusijai ateina sunkūs laikai: užsienio investuotojai skubiai palieka šalį, žaliavų kainos pasaulio rinkose krinta. Kokie gali būti politiniai padariniai? Andrejus Piontkovskis, Vakaruose gerai žinomas Rusijos ekspertas, įsitikinęs: Kremlius gali surengti politines provokacijas prieš Ukrainą arba Baltijos šalis.

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Europa - senoji ir naujoji: laisvė, solidarumas ir socialinė kritika“ dalyvavo vienas Lenkijos išsivadavimo judėjimo „Solidarumas“ kūrėjų, buvęs disidentas, o dabar didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Pateikiame A.Michniko mintis apie euroskepticizmo pavojų jaunos demokratijos valstybėms.

Vakar Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje filosofo Aleksandro Štromo atminimui, apie naująją bei senąją Europą, jos laisvę, solidarumą bei ateitį diskutavo įžymūs Rusijos disidentai, mokslininkai, demokratai.

Dabartinio Rusijos režimo vykdoma politika - „ketvirtasis antieuropinis projektas“, tačiau ligšioliniai tokie projektai baigdavosi nesėkme pirmiausia pačiai Rusijai, teigia vienas autoritetingiausių Rusijos ekspertų Vakaruose, įtakingo JAV Hudsono instituto bendradarbis, politologas ir analitikas Andrejus Piontkovskis.

Bandant įvardinti atšalimą tarp Rusijos ir Vakarų Sunku nustatyti ankstesniojo šaltojo karo pradžią ir pabaigą, nekalbant jau apie jo priežastis. Ar jis prasidėjo nuo Lenino valdymo? Nuo Stalino? Ar Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nusileidus „geležinei uždangai“? Ir kada jis baigėsi? Sulig 1973 m. Helsinkio susitarimais, ar Michailo Gorbačiovo glasnost ir perestroika? Istorikai gali ginčytis be atvangos, bet apytikslis apibrėžimas galėtų būti tas, kad Šaltasis karas buvo dviejų gl...

Vidurio, Rytų ir Vakarų Europos ir Kaukazo šalių intelektualai Vilniuje diskutuos apie sovietinės kultūros įtaką moderniajai visuomenei. Prezidento rūmuose Vilniuje šeštadienį vyksiančioje septintojoje konferencijoje „Sovietinė kultūra: nepavykęs sovietinės modernybės projektas?“ apie sovietinės kultūros paveldą ir jo įtaką posovietinėse šalyse kalbės pranešėjai iš Armėnijos, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos, pranešė pre...

Vidurio, Rytų ir Vakarų Europos ir Kaukazo šalių intelektualai šį savaitgalį Vilniuje diskutuos apie sovietinės kultūros įtaką moderniajai visuomenei.

Jau kelerius metus tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ ir „Freedom House“ skelbia, kad žodžio laisvės reitingai Rusijoje vis krinta, pagal šį rodiklį priartindami šalį prie pačių nedemokratiškiausių valstybių sąrašo. Tačiau ne mažiau dėmesio turėtų sulaukti ir tai, kad nemenkai daliai, o gal net ir didžiumai rusų stabilumas ar pseudonacionalinės idėjos įgyvendinimas yra svarbesni nei spaudos laisvė ir galimybė atvirai reikšti savo nuomonę.

Maskva koneveikia Vašingtoną, bet tikrasis pavojus prie Rusijos artėja ne iš Vakarų, tvirtina Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“. Neseniai Rusija ir Kinija surengė karines pratybas, kuriose apsilankė abiejų šalių vadovai – Vladimiras Putinas ir Hu Jintao.

Nemyliu tavęs, nes tu nesi tai, kuo turėtum būti Rusų politikos analitikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis savo naujojoje knygoje „Nemylima šalis“ rašo, kad Vladimiras Leninas Rusijos nemylėjo už tai, kad ji ne Vokietija ir kad dėl to joje sunku sukurti socializmą, o Vladimiras Putinas nemyli Rusijos už tai, kad ji jau nebėra imperija.

Metų sandūroje galėjome stebėti keistą konfliktą – dar visai neseniai tokio nė neįsivaizdavome. Susikirto Putino Rusija su Lukašenkos Baltarusija. Kadangi, laimė, panaikintas sprendimas, draudžiantis Lietuvoje retransliuoti Baltarusijos televiziją, į šio konflikto dalyvių dantų griežimą ir vamzdžių sklendžių sukiojimą galėjome žvilgterėti per abiejų šalių televizijas (sakau, žvilgterėti, nes atidžiai stebėti būtų buvę nuobodu). Vladimiras Putinas, eilinį kartą susisodinęs prie ilgo stalo minist...

Gegužės 15 dieną Vilniuje vyko Vidurio ir Rytų intelektualų konferencija. Joje dalyvavo garsus Rusijos politologas, Strateginių studijų centro direktorius Andrejus Piontkovskis. Interviu „Omni laikui“ jis aiškiai nubrėžė Rusijos perspektyvas - „tapti svarbiu, labai gerbiamu, rimtu partneriu euroatlantinėje bendrijoje arba tapti Kinijos provincija. Šiandieninis elitas psichologiškai ir visais savo veiksmais pasirengęs pasirinkti pastarąjį variantą, nors to ir nepripažįsta.

Gegužės 15 dieną Vilniuje vyko Vidurio ir Rytų intelektualų konferencija. Joje dalyvavo garsus Rusijos politologas, Strateginių studijų centro direktorius Andrejus Piontkovskis. Interviu „Omni laikui“ jis aiškiai nubrėžė Rusijos perspektyvas - „tapti svarbiu, labai gerbiamu, rimtu partneriu euroatlantinėje bendrijoje arba tapti Kinijos provincija. Šiandieninis elitas psichologiškai ir visais savo veiksmais pasirengęs pasirinkti pastarąjį variantą, nors to ir nepripažįsta.

Žlugę santykiai ar krizę išgyvenanti draugystė? Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V. Bušas) ir Vladimiras Putinas turės ką aptarti, kai pirmą kartą po karo Irake susitiks gimtajame Rusijos prezidento mieste. Per Sankt Peterburgo įkūrimo 300 metų jubiliejaus iškilmes, kuriose dalyvaus daugiau kaip 40 valstybių vadovų, birželio 1 dieną rengiamame neformaliame viršūnių susitikime trinties išvengti nepavyks.