Pusė dirbančiųjų pernai iš savo darbdavių sulaukė gerų žinių, jiems buvo didinami atlyginimai.
„Sodra” skaičiuoja, kad praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutiniškai darbuotojų pajamos, gaunamos į rankas, padidėjo beveik 14 procentų ir sudarė 825 eurus.
Tačiau praraja tarp Vilniaus turtingųjų ir regionų gyventojų išlieka didžiulė.
Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ Vilniuje siekia apie 950 eurų, tuo tarpu Kalvarijoje, kur algos yra pačios mažiausios šalyje, pajamų vidurkis tesiekė 600 eurų į rankas. Kalvarijos gyventojai tikina, kad atlyginimai čia itin maži palyginus su sostinės algomis:
„Minimumas, kitur tiktai pusė minimumo algos.“
„Mažai darbo vietų, nėra įmonių, nėra nieko.“
„Kalvarija išvis prasčiausiai uždirba pagal statistiką, darbo čia nėra.“
„Kaip Kalvarijos savivaldybėje, aš manau, kad tų algų pragyvenimui užtenka, ką mes uždirbame.“
„Sodra" džiaugiasi, kad pajamoms šalyje augant nuosekliai mažėja gyventojų, uždirbančių mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Tokių asmenų pernai gruodį buvo kiek daugiau kaip 9 procentai visų dirbančiųjų. Dirbančių už minimumą gyventojų, palyginus su 2017 metais sumažėjo trečdaliu.
„Pajamos, gaunamos į rankas didėjo dėl neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo. Jisai leido pajamas tikrai didinti sparčiau mažiausias pajamas gaunantiems ir didesniems. Taip pat prie darbo pajamų prisidėjo ir minimalios algos didinimas“, – sako „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
„Sodra" tikina, kad atskirtis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių mažėja – esą skirtumas per ketverius metus susitraukė nuo 7 iki 5 kartų. Tačiau ekspertai atšauna, kad praraja tarp didžiųjų miestų ir regionų vis tiek išlieka didžiulė. Pasak Laisvosios rinkos instituto, iš regionų žmonės traukiasi, tad ir pramonės mažuose miesteliuose jau beveik nelikę.
„Jų rinka traukiasi dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir natūralu, kad ten ekonominės galimybės senka ir mažėja. O vytis didžiąsias savivaldybes yra labai sudėtinga“, – pasakoja ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Darbdaviai tikina, kad mažuose miesteliuose pinigus generuoja nebe verslas, o viešasis sektorius. Mat jaunimas emigruoja, lieka tik vyresnio amžiaus žmonės.
„Įsivaizduokite, vidutinis amžius kažkur apie 50 metų, matau visišką beviltiškumą. Mes kalbame apie tai, kad reikia investuoti į save, į savo įgūdžius, tačiau nei vadovai nesupranta to, nei patys žmonės“, – teigia darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
„Turime didelius regioninius centrus ir tokią periferiją, kuri yra didelis galvos skausmas ir iššūkis, nes paslaugų sektoriaus ekonomika ten yra labai silpna ir pramonės investicijų mažai pritraukiama. Taip, kad ta atskirtis natūraliai didėja“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, „Sodra" skaičiuoja, kad pusė dirbančiųjų šalyje vis dar neperkopia 1000 eurų kartelės net popieriuje. Pusė gyventojų gauna mažiau nei 1010 eurų popieriuje, o tai yra 656 eurai „į rankas“.
