Neretam vilniečiui atėjus išmesti šiukšlių tenka susidurti su siaubingu vaizdu: matomi vos ne kalnai šiukšlių tiesiai po langais. Ir nors miesto savivaldybė šiukšlių kainas padidino 70 procentų, tačiau situacija kol kas išlieka tokia pati.
Kasdien į konteinerį šiukšles metanti vilnietė tikina, kad į sostinės savivaldybę dėl netvarkos kieme kreipėsi ne kartą: „Vat taip va buvo šiukšlių. Vasarą. Tu įsivaizduok, važiuoji, negali praeiti, nes vat taip va… Kalnai, kalnai. Tada buvau persiutus jau labai.“
Moteriai sostinės mero dėmesį pavyko atkreipti tik grasinimais. Atliekų nesumažėjo net ir nuo sausio daugiau nei puse tiek pakilus jų išvežimo kainoms:
„Buvo pasisprendę, kai pasiūlėm Remigijui prie kabineto šiukšles sudėti, ponui merui. Tai šiek tiek buvo pasikeitę, bet dabar vėl tas pats. Tik tai kainos… Tik tai kainos, šiukšlių, matot, lieka viskas tas pats.“
Aplinkos ministerija vyriausybei teikia įstatymo projektą, kuriuo nori suvienodinti pastoviosios atliekų tvarkymo kainos dalį visose šalies savivaldybėse. Kol kas visos savivaldybės tai sprendžia savarankiškai. Ministerija siūlo, kad ateityje kainas nustatytų Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.
„Jie būtent apskaičiuotų būtinąsias sąnaudas – kiek reikia būtent toms būtinosioms funkcijoms užtikrinti atliekų tvarkymui. Kintamoji dalis, na, ta dalis, kiek, na, savivaldybėms reikia surinkti, aprūpinti gyventojus konteineriais, na ta, kita dalis minkštoji kur savivaldybės galės pačios įsivertinti“, – sako Aplinkos ministras.
Naujasis kainodaros modelis, pasak ministro, dabartinių atliekų tvarkymo kainų smarkiai padidinti tikrai neturėtų, priešingai – įvestų daugiau aiškumo ir tvarkos. To reikia, nes esą šalies savivaldybės savarankiškai spręsdamos atliekų tvarkymo problemą net ir didindamos paslaugų kainas, iki šiol nesusitvarko.
„Tas kainų kilimas, tie šuoliai tikrai kelia nemažai abejonių, prie konteinerių esančios atliekų krūvos taip pat suponuoja, kad sistema tikrai neveikia, o savivaldybės kratosi atsakomybės, kur vėliau gali turėti pasekmių įgyvendinti tai, ką įsipareigojo“, – pasakoja K. Mažeika.
Valstybinės energetikos tarybos atstovas sutinka – į jų rankas atidavus atliekų kainų reguliavimą, skaidrumo šiukšlių tvarkyme iš tiesų atsirastų daugiau.
„Mes turime įgaliojimus atlikti įmonių auditus, turime teisę patikrinti visą, kad ir konfidencialią informaciją, sutartinius santykius, turime pareigą ir teisę nustatyti, sakykim, ar sąnaudos buvo pagrįstos ar nepagrįstos, ir taip užtikrinti, kad ta kaina būtų maksimaliai teisingai paskaičiuota vartotojams“, – teigia vyr. specialistas Dalius Krinickas.
Sostinės vicemerą toks Aplinkos ministerijos siūlymas ne juokais piktina. Pasak vyro, jei šį įstatymą palaimins Seimas – rezultatas bus tik toks, kad vilniečiams atliekų tvarkymas dar labiau pabrangs, nes reikės primokėti ir už Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos darbą.
„Tai, kad kainas paskaičiuotų nacionalinė institucija, per visą Lietuvą reikėtų apie 600 tūkstančius eurų, vien Vilniaus vartotojai turėtų sumokėtų apie 200 tūkstančių. Na pinigai praktiškai už biurokratizmą“, – kalbėjo vicemeras Valdas Benkunskas.
Jam antrina ir savivaldybių asociacijos vadovas, Jonavos miesto meras Mindaugas Sinkevičius. Jį piktina ir ministerijos siūlymas bausti savivaldybes už pačius įvairiausius prasižengimus. Pasak jo – skaudžiausiai tai kirstų miestiečiams, nes būtent jie galiausiai ir turėtų sumokėti savivaldybėms skirtas nuobaudas.
„Siūloma sistema numato milžiniškas baudas iki 30 tūkstančių eurų savivaldybei už kai kuriuos dalykus, kurie, na savivaldybei net nepavaldūs. Už sutarčių nepasirašymą su gamintojom-importuotojų asociacijom, dalies atliekų nesutvarkymą, arba nepasiekiamą tam tikrų ribų sutvarkymą“, – sako Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Savivaldybės nesutinka ir su ministerijos siūlymu įtvirtinti naują prievolę, kuri užtikrintų, kad įmoka už atliekų sutvarkymą neviršytų 1 procento konkretaus namų ūkio pajamų. Esą, ministerija nepateikia jokios metodikos, kaip savivaldybės tai galėtų apskaičiuoti.
