Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kaip jūs manote, ar šis biudžetas pakankamai gerai sprendžia kainų šuolio problemą?
Manau, kad atsižvelgiant į ganėtinai įtemptą situaciją finansų rinkose, kai Lietuvos skolinimosi kaina nuo sausio pakilo 7 kartus, tas biudžetas yra maksimalus, atsižvelgiant į tai, ką galima padaryti. Nes taip, žinome, kad reikia visiems padėti ir infliacijos, ir kitų klausimų kontekste, bet taip pat reikia ir žiūrėti į situaciją finansų rinkose, kuri šiuo metu nesakyčiau, kad yra labai nedėkinga, bet ji yra gana rizikinga.
Kas mūsų laukia ateinančių metų pradžioje? Kaip rodo rugsėjo–spalio palyginimai, infliacija sustojo, tai ar toliau recesija, ar toliau atsigavimas – kokia kitų metų prognozė?
Manau, kad kitų metų pirmas ketvirtis bus šiek tiek silpnesnis, nes visgi recesinės nuotaikos Europoje ir Amerikoje tikrai matosi, bet kol kas didelės recesijos ar didelės dramos tikrai neprognozuočiau. Manau, kad kitų metų pavasarį–vasarą ekonomika po truputėlį pradės atsigauti.
Galbūt vienintelė rizika ir aspektas, kurį reikėtų labai sekti, tai yra tam tikra rizika, kad mes matysime dar vieną infliacijos bangą, nes Kinija kitų metų pavasarį tikėtina švelnins savo kovido politiką ir aš praktiškai garantuoju, kad tai rinkose išprovokuos gana didelį naftos ir įvairių žaliavų kainų šuolį. Tad euro zonoje ir Lietuvoje galime matyti dar vieną infliacijos bangelę.
Bangelę ar visą cunamį?
Matematiškai – bangelę, kadangi mes lyginsime kitų metų kainas su šių metų vasaros kainomis, kurios, sakyčiau, buvo kosminės. Todėl manau, kad mes nematysime spartesnės infliacijos, bet bėda yra tai, kad mes matysime labai stabiliai aukštą infliaciją. Žinoma, kad ji šiek tiek ribos ir įmonių finansus, apyvartines lėšas ir be abejo vartotojų finansus per energetikos kainų augimą.
Socialdemokratai rengia diskusiją „Godumo infliacija: kas pelnosi iš kainų šoko?“, kurioje jūs būsite vienas pranešėjų. „Godumo infliacijos“ samprata remiasi prielaida, kad Lietuvoje yra nepagrįstai augančios paslaugų ir prekių kainos. Kalbama apie tai, kad jos 2, 3 ar net 4 didesnės nei JAV ir Vokietijoje – bent jau taip skelbia organizatoriai. Kaip manote, ar pagrįsta kalbėti apie „godumo infliaciją“ Lietuvoje?
Šiuo atveju apginčiau verslą. Kadangi Lietuva šiuo metu praktiškai netaiko jokių antiinfliacinių priemonių, jos didele dalimi startuos tik nuo kitų metų biudžeto, ir įmonėms energetikos kaštai ir sąskaitos visgi yra gerokai didesnės ir aukštesnės negu praeitų metų vasarą ar rudenį. Tai žinoma, kad įmonės kelia kainas, bet ne dėl to, kad Lietuvoje trūksta konkurencijos, bet tiesiog dėl to, kad kyla atlyginimai ir kyla energetikos kaštai.
Todėl versle nematau jokio godumo. Manau, kad tai yra ganėtinai nemalonus, bet objektyvus dalykas, kurį lemia infliacijos aspektai.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
