Antradienį prie parlamento rūmų būriavosi pareigūnai: policininkai, pasieniečiai, aplinkosaugininkai, ugniagesiai, kurie atsinešė ir savo darbo įrankius, ir aprangą, kad pamatytų valdžia su kokiais susidėvėjusiais batais ir skylėtomis pirštinėmis jie dirba. Po Seimo langais pareigūnai susirinko priminti valdžiai, jog ši žadėjo didesnį finansavimą – papildomus beveik 23 milijonus eurų, o siūlomame biudžete, o šių pinigų, esą nematyti. Po šios akcijos uniformuoti pareigūnai patraukė į Seimo salę, kur tribūnoje kitų metų biudžetą pristatinėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Ir dabar jau aišku, jog išlaidų bus daugiau nei pajamų 12 milijardų 700 milijonų eurų prieš 11 su puse milijardo eurų. Planuoto prekybos centrų mokesčio nuo sausio dar nebus, o bankų pelno ir automobilių taršos mokesčių likimas paaiškės po savaitės. Tad ir pats ministras neslepia, kad valstybei teks veržtis diržus. Nors V. Šapoka neatskleidžia kam kitąmet teks mažesnė pyrago dalis, pažadėjo, jog pensininkai bei kariškiai gali jaustis saugūs.
„Jeigu yra atsisakoma dalies pajamų, tai atitinkamai turės būti mažinamos išlaidos. Alternatyvų yra nemažai. Visus skaičiavimus pateiksime Seimo nariams, bet tai jau bus Seimo narių sprendimai“, – sako ministras V. Šapoka.
Tiesa, kieno dalis jau nuraškyta aišku ir šiandien. Tai vaiko pinigai, dėl kurių, pasak ekonomistų, naujieji mokesčiai taip skubiai ir buvo siūlomi. Iš pradžių tėvams buvo žadama išmoką nuo 50 eurų didinti iki 70-ies, dabartiniame projekte ši suma siekia 60 eurų, o daugiavaikėms šeimoms, skurstančioms ar auginančioms neįgaliuosius išmoka nuo 70-ies iš pradžių kils iki 90-ies, o nuo liepos iki 100 eurų. Toks pasiūlymas buvo nuskambėjęs ir anksčiau.
Tuo metu valdžios malonės sulaukė ūkininkai. Jiems ne tik nesumažintos lengvatos žaliam dyzelinui, bet ir „Sodros“ įmokos bus skaičiuojamos ne nuo 90 procentų gaunamų pajamų, o tik nuo 60-ies. Skaičiuojama, kad dėl to į „Sodros“ biudžetą būtų nesurinkta 15 mln. eurų. Vienas opozicijos lyderių Gabrielius Landsbergis sako, jog už savaitės kartu su kolegomis balsuos prieš biudžetą ir ragina prezidentą biudžetą vetuoti. Gitanas Nausėda šiandien užsiminė, jog prieš tokius drastiškus sprendimus pirmiausiai norėtų matyti galutinį variantą.
„Mes prezidentui perduodame parašus ir balsus žmonių, su kuriais mes susitikome važiuodami po Lietuvą, visų institucijų, organizacijų, profesinių sąjungų, kurios kalba apie tai, kad yra neištesėti pažadai joms. Galbūt tai gali būti dar vienu argumentu prezidentui kritiškai pažiūrėti į šį biudžetą“, – pasakoja Seimo narys Gabrielius Landsbergis.
Valstietė Agnė Širinskienė, kuri pati vos prieš kelias dienas nusprendė taisyti jau kelis sykius keistą automobilių taršos mokesčio įstatymą nemano, jog šiuo metu verdantis biudžeto svarstymas yra chaotiškas. Esą net ir paskutinių minučių taisymai ar politikų persigalvojimas – liaudies gerovei. Štai ir keturis kartus besikeitęs mokestis už taršias mašinas – žemesnes pajamas gaunančių vairuotojų naudai.
„Seime, kaip ir bet kuriam kitam parlamente vyksta diskusijos. Šiuo atveju įvertinus ekspertų pasisakymus, buvo atsisakyta pirmos registracijos mokesčio, grįžta prie ankstesnės formulės, sumažinti dydžiai ir tas mokestis bus ženkliai mažesnis negu Estijoje“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.
Konservatorei Ingridai Šimonytei atrodo, jog šis mokestis išvis neturėjo atsidurti Seimo darbotvarkėje:
„Keista, kad komitetas pritarė transporto priemonių pardavimo mokesčiai, nes manau, kad tai mokestis, kuris labiausiai piktina žmones, nes nei jis su tarša susijęs, nei turi kažkokią aiškią logiką.“
Socdemas Algirdas Sysas sako, kad už tokį biudžetą taip pat nebalsuos:
„Jie galvojo, kad jos ant ristūnų taip greitai ir bus gerų rezultatų. Bet pensijų ir mokesčių reforma buvo visiškas, pasakysiu ne lietuviškai, pravalas, tai dabar ir turim tokius rezultatus, kad pinigų kiekis reikalingas įsipareigojimams yra nepakankamas.“
Valstiečių žaliųjų vedlys Ramūnas Karbauskis yra įsitikinęs, kad visi siūlyti naujieji mokesčiai būtų atnešę naudos ir apgailestauja, kad biudžeto ir finansų komiteto pristabdė stambios prekybos mokesčių projektą. Tai esą lėmė ir opozicija, kuri jau kelis mėnesius neva nuteikinėja visuomenę prieš visas rinkliavas:
„Prekybos centrai tikrai yra ta verslo sritis, kuri galėtų labiau prisidėti prie valstybės ir mūsų žmonių gerovės, bet deja, su opozicijos pagalba daroma viskas, kad to nebūtų. Kitaip sakant nuo sausio pirmosios bus neįmanoma šio įstatymo priimti.“
Na, o ekonomistas, Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus tikina, kad tokios sumaišties prieš pat tvirtinant biudžetą seniai nebuvo. Specialistas primena politikams, kad biudžetas visų šalies problemų nesprendžia ir derėtų galvoti ne apie kosmetines išmokas, o apie svarų atlyginimų augimą:
„Buvo klaidingai sugalvota, kad perskirstymo pagalba bus galima išspręsti krūvas problemų. Dėl to buvo sugalvoti mokesčiai, nepagrįsti, žalingi mokesčiai, dėl kurių buvo pernelyg ilgai diskutuota viešoje erdvėje ir per vėlai kreiptasi į specialistus, ekonomistus.“
Naujojo biudžeto viltingai turėtų laukti pensininkai. Pasak politikų jų pensijos kitąmet didės net du kartus. Vidutinė pensija nuo sausio augs 30-ia eurų, o nuo liepos dar 3 su puse euro, tad sieks 378 su puse euro. Tam numatoma skirti 16 milijonų eurų.
