Už įstatymo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 4, 26 parlamentarai susilaikė. Įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis siūloma keisti nuo 2003 metų galiojančią tvarką, nes soduose susiformavo gyvenamieji kvartalai, tačiau jų infrastruktūra yra blogos kokybės.
Vienas esminių pakeitimų – bendro naudojimo žemėje esantys sklypai su keliais ar gatvėmis bendrijų iniciatyva gali būti perduodami savivaldybėms. Savivaldai atitektų ir vandens tiekimo bei nuotekų tinklai.
Tačiau tam priešinasi Lietuvos savivaldybių asociacija, nes savivaldybės esą negalės užtikrinti deramos kelių priežiūros bei saugaus eismo.
Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. sodų bendrijų, jose yra beveik 230 tūkst. sklypų.
Lygino su žvake nabašnikui
Viena iš įstatymo iniciatorių valstietė Asta Kubilienė norėjo atkreipti dėmesį, kad visi Seimo komitetai, kuriems buvo priskirtas įstatymo projektas, jam pritarė.
„Tad šūkio „nėra įstatymo, nėra problemos“ šalininkai šiame Seime neturi daugumos“, – sakė politikė.
Seimo narės teigimu, sodų bendrijos integruojasi į miestus ir miestelius, dėl to turi būti panaikinta iki šiol galiojusi atskirtis.
„Kviečiu pritarti sodininkų taip laukiamam įstatymui“, – kalbėjo A. Kubilienė.
„Šitas įstatymas nėra joks stebuklas <...> Šitas įstatymas yra atmazas“, – teigė konservatorius Edmundas Pupinis.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad kolūkiai sugriuvo, bet sodininkų bendrijos liko.
„Tai tik gilinama problema, tai nėra sprendimo būdas“, – tvirtino ministras.
K. Mažeika sakė, kad sodininkų bendrijų pirmininkai taps lyg merais savo bendrijose ir tai tik apsunkins savivaldybės bendravimą su sodininkais.
„Noriu, kad visi būtų Lietuvos piliečiai, o ne atskirų kolūkinių sodininkų bendrijų piliečiais“, – dėstė K. Mažeika.
Naująjį įstatymą K. Mažeika pavadino žvake nabašnikui. Liberalas Simonas Gentvilas kritikavo Aplinkos ministeriją ir ministrą K. Mažeiką, kad šie nesiėmė iniciatyvos reguliuoti sodininkų gyvenimo.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlė kolegoms pamąstyti, kas yra sodas.
„Sode auginamos morkos, burokai, obuoliai. Mes kalbam apie kelius ir dar kažką. Kam sode reikalingas kelias?“ – socialdemokrato replika sukėlė juoką Seimo salėje.
Pasak jo, sodų bendrijas seniai buvo galima paversti gyvenamais kvartalais savivaldybėse.
Ginčijosi komitetuose
Naujasis sodininkų gyvenimą apibrėžiantis įstatymas kėlė nemažai aistrų Seimo komitetų posėdžių metu. Šį mėnesį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje apsilankęs Kauno susivienijimo „Sodai“ atstovas Romualdas Šeštakauskas piktinosi, kad naujasis įstatymas įteisina komercinę veiklą sodų bendrijose. Sodininkų atstovo teigimu, šiuo metu sodų bendrijos pačios apibrėžia, ar jos leidžia, ar neleidžia komercinę veiklą.
Komiteto pirmininkė, valstietė Guoda Burokienė tuomet atsakė, kad negalima riboti komercinės veiklos ir žmonės savo sklypuose gali daryti, ką nori, jei tai atitinka įstatymus.
„Tegu turi tą nuosavybę, bet sodai skirti.. Paskaitykit kam: poilsiui, tvarkymui, daržininkystei ir rekreacijai. O dabar jūs įteisinate komercinę veiklą“, – tuomet neatlyžo R. Šeštakauskas.
Viena iš įstatymo iniciatorių Asta Kubilienė liepos mėnesį kalbėdama Aplinkos apsaugos komitete teigė, kad dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, būdamas komiteto pirmininku, blokavo naujas įstatymo pataisas, tad sodininkai kreipėsi į ją.
Pasak A. Kubilienės, įstatymo pakeitimai yra būtini, nes vyriausybė yra paskyrusi 7 mln. eurų sodų bendrijų kelių remontui.
„Jei mes šio įstatymo nepriimsime, šie milijonai nuplauks ir mes jų nepanaudosime“, – vasarą kalbėjo įstatymo projekto rengėja.
Politikė atkreipė dėmesį, kad sodo sklypuose yra privačių verslų, tokių kaip remonto dirbtuvės, alaus bravorai, kurie nėra pritaikyti tokio dydžio sklypams. A. Kubilienė stebėjosi, kad savivaldybės suteikia leidimus tokioms įstaigoms. Seimo narė tvirtino, kad įstatymas reglamentuotų, kokie verslai galėtų atsirasti sodo bendrijos sklypuose.
Politikė teigė, kad didelė problema ir tai, kad anksčiau bendrijų savininkai reikalaudavo mokesčių iš ne bendrijos narių ir kreipdavosi į teismą, jei jie nesusimokėdavo. Teismas, A. Kubilienės teigimu, dažniausiai priteisdavo mokėtiną sumą.
„Tai neteisinga“, – įsitikinusi A. Kubilienė.
Seimo narė tuomet prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes, A. Kubilienės žodžiais, pusė milijono gyventojų laukia šio sprendimo. Politikės tvirtinimų, Lietuvoje yra 220 tūkst. sodo sklypų.
Aplinkos ministrui K. Mažeikai tuomet kilo klausimas, ar pati A. Kubilienė gyvena sodų bendrijoje. Politikė patvirtino, tačiau, pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija leido jai rengti įstatymo projektą.
Nori aiškiau apibrėžti, kas nėra apibrėžta
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos siekia sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir asmenų, kurie sodo bendrijos teritorijoje turi nuosavybės, tačiau nėra sodų bendrijų nariai.
Pavyzdžiu, naujajame įstatymo variante yra numatoma, kad sodų bendrijai nepriklausantys asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų naudojimą.
Seimo nariai nori supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką, kad susirinkimuose galėtų dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys asmenys. Įstatymo pataisomis taip siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais.
Pagal įstatymo projektą, sodų bendrijų sklypuose būtų leidžiama ta komercinė veikla, kuri vykdoma laikantis teisės aktų, nedaro žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžia sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo ir poilsio sąlygų, mėgėjų sodininkystės veiklos ir sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.
Projekto rengėjos nori užtikrinti sodų bendrijose esančių kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Pataisose taip pats siūloma atsisakyti Sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtinų žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrų reglamentavimo bei naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams nustatyti minimalų plotį – 4,5 m. Tai nesudarytų kliūčių į sodų bendrijas nelaimės atveju patekti specialiajam transportui, pavyzdžiui, gaisrinės mašinai.
„Šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos, nėra tinkamas sodininkų bendrijų valdymo teisinis reguliavimas, pernelyg sudėtinga sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka.
Nesudarytos tinkamos teisinės prielaidos užtikrinti soduose esančių kelių priežiūrą, taisymą ir tiesimą. Taip pat ydingas teisinis reguliavimas dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
