Ekonomika įžiebė daug keistų konspiracijų teorijų. Nepaisant to, kad jos neatitinka tikrovės, žmonės ir toliau jomis ištikimai tiki. „Business Insider“ surinko mitus bei konspiracijų teorijas, kurios niekaip nemiršta.
JAV Federalinis rezervas yra privati korporacija, kuri veikia, kad atneštų pelną savo akcininkams
Ši teorija gyvuoja beveik nuo rezervo įkūrimo pradžios 1913 metais. Iš tiesų bankai turi mažą dalį nacionalinių bankų akcijų (6 proc.) ir gauna už tai šiek tiek pelno, tačiau nekontroliuoja federalinio rezervo. Jie gali tiktai nominuoti 6 iš 9 regioninių bankų tarybos narių.
Norima sumažinti brangiųjų metalų kainas
Dėl jų naudojimo apsisaugant nuo infliacijos ir pastovių kalbų apie grįžimą prie aukso standarto, sklando įvairios konspiracijų teorijos. Neseniai pasigirdo kalbų esą sidabro rinka yra manipuliuojama mažos grupelės prekybininkų bei kad centriniai ir privatūs bankai bando išlaikyti žemas aukso kainas.
Šie kaltinimai privertė JAV Žaliavų ateities sandorių komisiją atlikti kelis tyrimus. Įrodymų dėl manipuliacijų nebuvo rasta. Keisčiausia, kad, pasak šios teorijos, vyriausybės nori, kad aukso kaina būtų žema.
Dideli biržoje prekiaujami aukso fondai (ETF) yra melas
Ši konspiracija kilo dėl to, kad nepaisant fakto, jog auksas turi fizinį pagrindą, normalūs investuotojai negali už savo akcijas gauti aukso lydinių.
Iš tiesų ETF esmė yra padaryti taip, kad į auksą būtų galima lengviau investuoti. Jei kiekvieną akciją būtų galima išpirkti, tai užkirstų kelią šiam tikslui. Pigiau ir saugiau priklausyti nuo aukso kainų neturint aukso lydinių. Šiuos fondus kontroliuoja Vertybinių popierių ir biržų komisiją, o į juos investuoja vieni didžiausių pasaulio rizikos fondų.
George’as Sorosas sukėlė Malaizijos finansų krizę
Buvęs Malaizijos ministras pirmininkas Mahathiras Muhammadas apkaltino G. Soroso “Quantum” rizikos fondą įsitraukimu į spekuliacinį investavimą prieš ringitą dėl šalies paramos Mianmaro represinei vyriausybei.
Kaltinimai rėmėsi netvirtu ryšiu tarp G. Soroso rizikos fondo ir jo „Open Society“ iniciatyvos. Nors G. Soroso rizikos fondas statė prieš Tailando batą, jie nespekuliavo prieš ringitą.
Krizė buvo sukelta tam, kad būtų išrinktas B. Obama
Šį gandą pradėjo amerikiečių radijo laidų vedėjas ir politikos komentatorius Rushas Limbaugh. Jis teigė, kad 2008 metais Niujorko senatorius paskatino finansinę krizę, kas leido Barackui Obamai būti išrinktu į prezidento postą, o jam ir kolegoms iš Demokratų partijos įvykdyti JAV industrijų nacionalizavimą.
Tokie kaltinimai iš tiesų yra absurdiški. Krizę sukėlė ne vieno žmogaus veiksmai. Abi partijos daugybę metų nesugebėjo imtis reikiamos politikos ir reguliavimo, kas sukėlė nekilnojamojo turto burbulą ir tolimesnę krizę.
Rothschildai kontroliuoja vyriausybes ir bankų sistemą
Rothschildai yra galinga bankininkų šeima, kuri ypač daug galios turėjo XIX amžiuje, o Anglijoje esantis padalinys beveik vienintelis finansavo britų karą prieš Napoleoną. Kai kurie tiki išlikusia šeimos įtaka užsienio reikaluose bei bankų sistemoje.
Tačiau realybėje pagrindinė Rothschildų vieša veikla yra filantropija. Jų verslo dydis nė iš tolo neprimena to, kas buvo praeituose amžiuose. Neegzistuoja jokie įrodymai, kad jie slapta kontroliuoja vyriausybę. Šeimos nariai yra išsibarstę ir kartu nesusėda net prie savo didžiausio fondo tarybos stalo.
Irako karas pradėtas siekiant užtikrinti naftos tiekimą JAV
Tai buvo populiari konspiracijos teorija vykstant Irako karui. Esą tikroji jo priežastis – ne rasti masinio naikinimo ginklus, bet užsitikrinti naftos tiekimą.
Nors Irako karo pradėjimo priežastys šiek tiek netvirtos, JAV negauna daug naftos iš Irako. Didžiausi jos naftos tiekėjai yra Kanadoje, Saudo Arabijoje ir Meksikoje, o po Irako karo JAV naftos importas ženkliai nepadidėjo.
JAV iždo obligacijų rinka yra masinė apgavystė
Iždo obligacijų palūkanos ir žemos, tačiau jų yra rekordiškas kiekis, dėl to esą turi vykti kažkokia manipuliacija. Sklinda kalbos, kad Benas Bernanke padirbinėja JAV dolerius norėdamas paskatinti rinką.
Tiesa ta, kad obligacijų išleidžiama rekordiškai daug, nes valstybė rekordiškai daug išleidžia pinigų. Šios išlaidos keliauja į privatų sektorių, galų gale doleriai atsiduria bankuose ir kitose sąskaitose, kurios naudojamos obligacijų pirkimui.
