Šią savaitę bene kiekvieną dieną buvo skelbiama apie naujus susirgimų Covid-19 rekordus. Dar daugiau, dalyje savivaldybių vėl buvo įvestas karantinas. Papildomi ribojimai numatyti ir prekybos, viešojo maitinimo ir pramogų vietose.
Be to, vis daugiau susirgimų fiksuojama ir švietimo įstaigose. Vėl kalbama, kad dalis vaikų turės mokytis nuotoliniu būdu.
Portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kokios išmokos gyventojams priklauso, jeigu jie suserga patys, turi izoliuotis, prižiūrėti vaikus. Pateikiame jos specialistų parengtus atsakymus.
Ar ligos išmoka priklauso dirbantiems pagal darbo sutartį, turintiems verslo liudijimus ar individualią veiklą, kai jiems nustatomas koronavirusas?
Pagrindinė sąlyga: teisę gauti ligos išmoką turi visi tapę laikinai nedarbingi ir dėl to praradę darbo pajamas asmenys, mokantys ligos socialinio draudimo įmokas, kurie iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupę bent 3 mėn. socialinio draudimo stažą per praėjusius metus arba bent 6 mėn. socialinio draudimo stažą per praėjusius 2 metus.
Ligos socialinio draudimo įmokas moka ir išmokas gauti gali: • Dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, pareigūnai. • Gaunantys autorinius atlyginimus, pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos. • Vykdantys individualią veiklą. • Individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų ir kai kurių kitų bendrijų nariai. • Šeimynų dalyviai. • Ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis ne mažesnis nei 4 EDV. • Darbingo amžiaus meno kūrėjai.
Verslo liudijimų turėtojai, ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis mažesnis nei 4 EDV, ligos įmokų nemoka ir todėl išmokų gauti negali.
Kokiais atvejais gyventojams mokamos ligos išmokos?
Ligos išmokos gali būti mokamos ne tik paties asmens ligos ar traumos atvejais, bet ir tada, kai suaugusiajam reikia saviizoliuotis dėl užkrečiamos ligos, jis negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastovos (ne ilgiau 14 dienų). Arba jeigu jam reikia prižiūrėti vaiką iki 4 klasės (imtinai) ar neįgalųjį iki 21 m., kuriam reikia saviizoliuotis (ne ilgiau 14 dienų).
Taip pat kai karantino metu duris užvėrus įstaigoms reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės, vaiką su negalia iki 21 m., taip pat dienos centrus lankiusius suaugusius asmenis su negalia ar senjorus (tiek, kiek neveikia švietimo įstaigos ar dienos centrai).
Be to, išmokos gali būti mokamos švietimo įstaigoje paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą dėl ligos, dėl kurios šalyje galioja ekstremali situacija, karantinas, ir reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės ar vaiką su negalia iki 21 m. (tiek, kiek trunka toks režimas). Taip pat kai reikia slaugyti susirgusį vaiką iki 14 m. (ne ilgiau 14 dienų, sunkių ligų atvejais ilgiau) arba kitą šeimos narį (ne ilgiau 7 dienas).
Ar prailginus vaikų atostogas savaite, tėvai turėtų galimybę tą savaitę juos patys prižiūrėti ir gauti ligos išmoką?
Vyriausybės sprendimu, po atostogų savaitės nuotolinis mokymasis bus taikomas tik 5–12 klasių mokiniams. Tokio amžiaus vaikų priežiūrai nedarbingumas nėra suteikiamas. Mažesni vaikai po atostogų į mokyklas eis įprastai.
Savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas, jeigu jose pereinama prie visuotinio nuotolinio mokymo, tėvai, globėjai ir dirbantys seneliai už vaikų iki ketvirtos klasės ir vaikų su negalia iki 21 m. priežiūrą galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad per vaikų rudens atostogas, kai nebus vykdomas vaikų ugdymas, vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nebus išduodami ir ligos išmokos nemokamos.
Kokio dydžio ligos išmokos priklauso gyventojams?
Ligos išmokų dydžiai yra tokie (skaičiuojant nuo atlyginimo „ant popieriaus“): • Už pirmas 2 ligos dienos dirbantiems pagal darbo sutartis – nuo 62,06 iki 100 proc. (darbdavys). • Už suaugusius asmenis nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos – 62,06 proc. („Sodra“). • Už kitų asmenų priežiūrą, slaugymą nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos – 65,94 proc. („Sodra“) • Už darbuotojų, turinčių neišvengiamą kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, ligą nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos – 77,58 proc. („Sodra“).
Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo įmokas moka ne kas mėnesį, o kartą metuose, jam paskiriama minimali ligos išmoka, o deklaravus pajamas „Sodra“ sprendimą dėl ligos išmokos peržiūri ir sumoka skirtumą, jeigu toks susidaro.
Jeigu bus skelbiami karantinai atskirose vietovėse, kokios išmokos priklausys darbuotojams, kurie dėl to negalės dirbti nuotoliniu būdu?
Kaip minėta, savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas ir jeigu jose pereinama prie visuotinio nuotolinio mokymo, tėvai, globėjai ir dirbantys seneliai galės gauti nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą.
Atskirose savivaldybėse paskelbtas karantinas savaime nereiškia, kad darbuotojai negalės dirbti įprasto darbo, tai tik reiškia, kad darbdaviai dar labiau turės rūpintis darbo sauga ir darbuotojų srautų valdymu, užtikrinti atstumus, aprūpinti apsaugos priemonėmis.
Tačiau jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, jis gali skelbti prastovas ir kreiptis į Užimtumo tarnybą subsidijų. Tai galima daryti visoje Lietuvoje, ne tik savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas.
Paskelbus karantiną, asmuo, kuris serga sunkia lėtine liga, ir kuris karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti COVID-19 ir jam nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu ar darbdavys jam nepaskelbė prastovos, turi teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.
Kiek laiko mokamos šios išmokos?
Kai asmuo suserga bet kokia liga ar darbingumą laikinai praranda dėl traumos, „Sodra“ ligos išmokas moka nuo trečiosios ligos dienos iki pasveikimo, o sunkesniais atvejais – iki darbingumo lygio nustatymo dienos ar pirmosios dienos profesinės reabilitacijos programoje.
Darbuotojams pagal darbo sutartį už pirmąsias ligos dienas apmoka darbdavys, dirbantiems savarankiškai šios dvi dienos neapmokamos.
Kokiais atvejais jiems galima skelbti prastovą, kokiam laikui ir kokios išmokos kiek laiko tokiu atveju mokamos?
Prastovos darbuotojams gali būti skelbiamos ne tik karantino, bet ir ekstremalios situacijos laikotarpiu. Tai reiškia, kad šiuo metu visoje Lietuvoje darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams ir prašyti subsidijų iš Užimtumo tarnybos, jeigu mato, kad negali darbuotojui suteikti darbo sutartyje numatyto darbo.
Prastovos metu iš darbuotojo negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir už visą darbo laiko normą būtina mokėti ne mažesnį nei minimalų darbo užmokestį.
Paskelbus prastovą ekstremalios situacijos ar karantino metu, galima gauti subsidiją prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčiui:
• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto arba 100 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, jei darbuotojas yra 60 m. ir vyresnis. • 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.
Subsidija mokama tol, kol darbuotojas grįžta iš prastovos arba kol baigiasi ekstremali situacija.
Darbuotojui grįžus iš prastovos, darbdavys jo darbo užmokesčiui gali pasinaudoti jau kitomis subsidijomis, skirtomis padėti vėl įsivažiuoti po pertraukos. Jos mokamos iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Į kokią paramą galėtų pretenduoti, pvz., dirbantys su verslo liudijimais ar individualia veikla, jeigu būtų nuspręsta, pvz., uždaryti turgavietes?
Savarankiškai dirbantys asmenys Vyriausybei paskelbus karantiną ir ekstremalią situaciją gali gauti 257 eurų per mėnesį išmoką.
