Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento.
Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.
Per visus 2022 metus Vokietijos ekonomika ūgtelėjo 1,8 proc., nurodė „Destatis“, sumažindama ankstesnį 1,9 proc. įvertį.
„Po to, kai nepaisant sudėtingų sąlygų Vokietijos ekonomikai pavyko gerai pasirodyti per pirmuosius tris ketvirčius, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos rodikliai šiek tiek sumažėjo“, – teigiama „Destatis“ pranešime.
Vartojimo išlaidos, kurios palaikė ekonomiką pirmuosius tris 2022 metų ketvirčius, per paskutinius tris mėnesius sumenko.
Banko LBBW vyresnysis ekonomistas Jensas-Oliveris Niklaschas teigė, kad ketvirtojo ketvirčio duomenys „padidina bent trumpalaikio nuosmukio tikimybę“.
Tai „atitiktų mūsų prognozę 2023 metams, pagal kurią numatomas 0,5 proc. ekonomikos veiklos sumažėjimas per visus metus“, – pridūrė jis.
Rusijos invazija į Ukrainą ir po to sekęs žingsnis mažinti dujų tiekimą sukėlė energetikos krizę pramonės jėgainėje Vokietijoje, o maisto ir energijos kainos išaugo.
Tačiau nors buvo manoma, kad 2022 metų pabaigoje augimas bus smarkiai paveiktas, regis, Vokietijos ekonomika krizę atlaikė geriau, nei tikėtasi.
Tam padėjo vyriausybės pagalbos priemonės, įskaitant energijos kainų viršutinę ribą, pastangos rasti alternatyvių energijos šaltinių ir palyginti švelnūs žiemos orai.
Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė prognozę, kad Vokietija išvengs nuosmukio, o 2023 metais augimas sieks 0,2 procento.
Dar prie kelis mėnesius buvo kalbama apie 0,4 proc. nuosmukį.
