„Sodra“ primena, kad 5 metus ar ilgiau vienoje įmonėje dirbę darbuotojai po jos bankroto ar etatų mažinimo gali kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek laiko žmogus dirbo vienam darbdaviui.
77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo nuo 5 iki 10 metų.
77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo dirbo nuo 10 iki 20 metų.
77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo 20 ir daugiau metų.
„Visa žmogui priklausanti suma išmokama vienu kartu. Vidutinė ilgalaikio darbo išmoka siekia apie 2 tūkst. eurų“, – skaičiavo „Sodra“.
Anot jos, išmoka skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo.
Tačiau „Sodra“ įspėjo, kad tam tikrais atvejais išmoka iš gyventojų gali būti atimta.
„Išmoką teks grąžinti, jeigu bus pateikti neteisingi ar netikslūs duomenys. Taip pat jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio per 3 mėnesius nuo atleidimo buvo sudaryta nauja darbo sutartis.
Arba jeigu darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu, atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu“, – vardijo „Sodra“.
Daugiausiai atleidžia siuvėjų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius skaičiavo, kad vidutiniškai kas antra pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema.
Dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose.
„Produkcijos paklausos ir paklausos eksporto rinkose nepakankamumo problemas labiausiai jaučia drabužių siuvimo ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektorių įmonės.
Tik kas ketvirta guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonių tikisi paklausos eksporto rinkose augimo“, – komentavo pramoninkų atstovas.
Anot jo, drabužių siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonės dažniausiai svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą.
Įmonės nespėja automatizuoti procesų
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė taip pat pastebėjo, kad šiuo metu daugiausiai bankrutuoja siuvimo įmonių.
„Drabužių siuvimo sektoriuje yra itin sunku automatizuoti procesus, reikia daug darbuotojų. Taigi, kylant minimaliam darbo užmokesčiui, įmonių produkcija yra mažiau konkurencinga.
Negana to, įmonės susiduria ir su itin aršia konkurencija iš Azijos šalių, ypatingai Kinijos ar Bangladešo. Sektoriui nepadeda ir rinkos gigantai, tokie kaip Kinijos „Shein“, itin sparčiai reaguojantys į besikeičiančias mados tendencijas ir siūlantys įsigyti drabužių vos už keletą eurų“, – komentavo ekonomistė.
Ji skaičiavo, kad „Shein“ pristato net kelis tūkstančius naujų drabužių dizainų kiekvieną dieną. Palyginimui, net ir tokios įmonės kaip „Zara“ ar „H&M“ gerokai atsilieka ir pristato apie keliasdešimt tūkstančių naujų dizainų per metus.
„Galiausiai, šis sektorius sunaudoja ir nemažai elektros energijos, kuri, nors ir nusileidusi nuo 2022–2023 metais matytų aukštumų, išlieka brangesnė nei buvo praėjusiame dešimtmetyje. Negana to, energijos kainos Europoje išlieka didesnės nei Kinijoje, su kuria šis sektorius pagrinde ir konkuruoja“, – pastebėjo ekonomistė.
Didėja nedarbas
Gruodžio 1 d. šalyje darbo ieškojo157,5 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3 proc. (4,5 tūkst.) asmenų daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 4,8 proc. (7,1 tūkst.) didesnis nei prieš metus.
Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
„Darbo rinkos aktyvumo sumažėjimas yra įprastas reiškinys vėlyvą rudenį, tačiau šiemet stebime nuoseklų nedarbo augimą, mažesnę darbo paklausą ir lėtesnį, ilgiau trunkantį grįžimą į darbo rinką,“ – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodį buvo grupinių atleidimų sąlygomis buvo atleisti 341 darbuotojas, o lapkritį – 413 darbuotojų.
