Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad nuo metų pradžios (per 2024 m. I–III ketv.) 51 darbdavys pranešė apie grupės darbuotojų atleidimus (GDA) ir tokiomis sąlygomis atleidžiamus 2,2 tūkst. dirbančiųjų.
„Praėjusių metų I–III ketv. grupės darbuotojų atleidimų buvo 5 mažiau nei šiemet, o tokiomis sąlygomis atleidžiamų darbuotojų – 0,3 tūkst. mažiau.
Daugiausiai pranešimų tiek šiemet, tiek pernai gauta iš apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonių. Labiausiai grupės darbuotojų atleidimų skaičius išaugęs drabužių siuvimo veiklą vykdančiose įmonėse: pernai tuo pačiu laikotarpiu fiksuoti 8 GDA, kurių metu buvo pranešta apie 179 planuojamus darbuotojų atleidimus, o šiemet – 12 GDA (480 darbuotojų)“ – komentavo Užimtumo tarnyba.
Anot jos, dažniausia grupės darbuotojų atleidimo pranešime darbdavių nurodyta priežastis – darbo organizavimo pakeitimai. Ši priežastis dažniausia buvo ir pernai. Apie bankrotą šiemet pranešė 16 įmonių, kai pernai – 11.
Atleidimų daugės?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė taip pat patvirtino, kad įtampa dėl darbuotojų atleidimų auga ne viename pramonės sektoriuje.
„Šiuo metu labiausiai tai jaučiama tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo sektoriuose, nes santykinai mažą pridėtinę verte kuriantys sektoriai yra akivaizdžiai nepajėgūs konkuruoti mažais kaštais su Azijos gamintojais.
Tiek išteklių, tiek darbų kaštų prasme daromės per brangūs santykinai mažos pridėtinės vertės produktų gamybai“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, šiuo metu tenka stebėti ir Lietuvos metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius), gamybos sektoriaus eksporto rinkų paklausos problemas.
„Sektorius kenčia dėl nepakankamų užsakymų. Būtent Vokietijos automobilių pramonė ilgus metus buvo tuo vienu svarbiausių užsakovu. Vokietijos automobilių gamybos pramonė šiandien išgyvena beveik beprecedentį struktūrinį šoką, nes vienas didžiausių šalies automobilių gamintojų paskelbė, kad uždarys automobilių surinkimo gamyklą pačioje Vokietijoje, ko nebuvo 87 metus.
Vokietijos automobilių pramonės prarandamos konkurencinės pozicijos pasaulinėje rinkoje yra iššūkis visai Europos Sąjungai, nes iš esmės tik tarptautinė prekyba automobiliais Europos Sąjungai generuodavo teigiamą tarptautinės prekybos balansą“, – komentavo ekonomistė.
Pasak jos, būtent dėl to Lietuvos metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektorius šiuo metu patiria dideles rizikas.
„Šiame sektoriuje šiuo metu yra padidėjusi kaštų optimizavimo tikimybė, o tai didina ir darbuotojų skaičiaus optimizavimo sprendimų tikimybę“, – įspėjo E. Stonkutė.
Kada darbdavys privalo išmokėti išeitinę?
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), jei darbo sutartis yra nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės arba dėl bankroto, darbuotojui turi būti išmokėta:
pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus (gaunantiems VDU tai būtų 1 100 eurų);
2 mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei 1 metus (gaunantiems VDU tai būtų 4 400 eurų).
Jeigu darbdavys apie atleidimą neįspėja iš anksto, tada jis turi mokėti didesnė išeitinę.
„Nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (gaunantiems VDU tai būtų 13,2 tūkst. eurų – aut. past.)“ – sakė VDI.
Inspekcija pabrėžė, kad išeitinė išmoka darbuotojui turi būti išmokėta ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
Anot VDI darbuotojas neturi prašyti ar priminti darbdaviui apie išeitinę išmoką, kadangi jis privalo ją išmokėti. Jeigu darbdavys jos laiku neišmoka, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Kitą darbą randa ne visi
Nuo 2024 m. pradžios Užimtumo tarnyboje registravosi 1,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų, netekusių darbo po pranešto GDA.
„Iš užsiregistravusiųjų 399 asmenys įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis, 52 darbo ieškantys asmenys įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis, 6 asmenys pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą, 16 asmenų buvo įdarbinta taikant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, ir 13 asmenų pradėjo dalyvauti profesinio mokymo priemonėje.
Minėti asmenys mokosi pagal individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, pedagogo padėjėjo, virėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, krovimo krano (hidromanipuliatoriaus) operatoriaus, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, apskaitininko modulines profesinio mokymo programas“, – vardijo Užimtumo tarnyba.