Iki šiol Lietuvoje pareigūnai baudas už telefono naudojimąsi vairuojant ar važiavimą neprisisegus saugos diržo gali skirti tik tuo atveju, jei yra užfiksuojamas pats faktas, t.y. nusižengimas matomas nuotraukoje, vaizdo įraše arba tai pastebi pareigūnai patruliavimo metu.
Pavyzdžiui, ne vienas vairuotojas yra matęs, kai policijos pareigūnai vykdomų prevencinių priemonių metu su fotoaparatu stebi eismo dalyvius, fiksuoja jų pažeidimus.
Tačiau Jungtinėje Karalystėje (JK) tokiems pažeidimams nustatyti išbandoma nauja įranga – DI technologija paremtos kameros, kurios jau dabar fiksuoja stulbinamus rezultatus, o šimtams pažeidėjų skiriamos baudos.
„Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas yra teigęs, kad tokios kameros leidžia nesunkiai nustatyti tikruosius pažeidėjus, jei jie naudojosi telefonu, o galbūt nebuvo prisisegę saugos diržo.
„Lietuvos vairuotojus drausmina įvairių tipų greičio matuokliai bei techninės apžiūros galiojimą tikrinančios kameros. Išmaniųjų telefonų naudojimo vairuojant ir diržo nesegėjimo atvejus iki šiol galėjo užfiksuoti tik budri policininko akis.
JK įdiegtos DI kameros šiuos nusižengimus geba nustatyti su minimaliu žmogaus įsikišimu, kas smarkiai padidina tikimybę nustatyti pažeidėjus. Nors kyla natūralių klausimų, ar dėl to nebus paminta žmogaus teisė į privatumą, tam kol kas labai sunku rasti pagrindo“, – kalbėjo ekspertas Saulius Kalašnikovas.
Štai Kornvalio grafystėje pastatyta DI kamera per 72 val. sugebėjo pričiupti 297 pažeidėjus. Iš jų – 117 vairuodami naudojosi išmaniuoju telefonu, o 180 nebuvo užsisegę saugos diržo.
Visgi Lietuvos policijos atstovai yra ne kartą raginę savivaldybių atstovus įrangas, paremtas DI technologija, plėsti ir išbandyti, siekiant dar didesnio saugumo keliuose.
Tokių kamerų atsiras ir Lietuvoje?
„Via Lietuva“ (anksčiau Lietuvos automobilių kelių direkcija – aut. past.) komunikacijos atstovas Vytenis Utaras naujienų portalui tv3.lt teigė, kad įmonės vadovai ir specialistai nuolat stebi kelių sektoriaus naujoves.
Kaip teigė pašnekovas, prietaisų, paremtų DI technologija, yra ne vienas ir Lietuvos keliuose. Tiesa, įrengtos kameros neturi galimybės nustatyti, ar vairuotojai važiuodami naudojasi mobiliaisiais telefonais ir ar yra prisisegę saugos diržus.
„Via Lietuva“ jau kuris laikas valstybinės reikšmės kelių tinkle naudoja dirbtinio intelekto sprendimus.
Stebėjimo dėl mobiliųjų telefonų naudojimo dirbtinis intelektas kol kas neatlieka, tačiau, jei ši praktika pasiteisins kitose šalyse, būtų svarstoma ją taikyti ir Lietuvoje“, – kalbėjo V. Utaras.
Pasak jo, šiuo metu įmonės prižiūrimuose keliuose dirbtinis intelektas pasitelkiamas transporto priemonių numerių atpažinimui.
Naudoja per 50 vaizdo stebėjimo kamerų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas priminė, kad Kalvarijų–Apkasų gatvių sankryžoje yra išbandoma įranga, paremta DI technologija.
„Naudojant DI, fiksuoja A juostos pažeidimus ir raudono šviesoforo signalo pažeidimus.
Pilotinis projektas savivaldybei nekainuoja, o užbaigus išbandymus lapkričio mėnesį, bus vertinami rezultatai, tokios įrangos pritaikymas kaip greičio matuoklių alternatyvos galimybės“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Šiauliuose yra įrengta per 50 vaizdo stebėjimo kamerų su įdiegta DI analitika.
„Mūsų Miesto koordinavimo skyrius naudoja DI grįstą vaizdo analitiką – žmonių (ne veidų), gyvūnų, daiktų ir transporto priemonių identifikavimą, užprogramuotų įvykių aptikimą, elgesio analizę (pavyzdžiui, žmonių susibūrimai, automobilių stovėjimas neleistinose vietose ir pan.).
Sistema pagal įvykius generuoja pavojaus signalus. Visa tai daroma pilnai užtikrinant BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimus“, – kalbėjo savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybė procesuose, kurie yra susiję su vairuotojų elgesiu ir analogiškais DI sprendimais eismo kontrolėje, nedalyvauja.
„Tai – policijos prerogatyva. Pavyzdžiui, vairuotojai, kuomet naudojasi telefonu vairuodami, tai yra laikoma Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Šiauliuose tiek savivaldybės administracija, tiek policija turi prieigą prie savivaldybės įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų“, – teigė jis.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga sako, kad šiuo metu rinkoje DI technologija paremtos kameros yra brangios. Tačiau ateityje neatmetama, kad mieste naujovių atsiras.
„Po 1,5 metų planuojama svarstyti galimybę tokias kameras įsigyti. Tikimės, kad tuo metu jų kaina rinkoje jau bus mažesnė, todėl tai būtų palankesnis metas investicijai“, – teigė D. Vadluga.
O štai Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose erdvėse šiuo metu nėra įrengusios DI pagrindu veikiančių vaizdo kamerų.
„Panašų sprendimą, vis dėlto paremtą ne dirbtiniu intelektu, o išmaniaisiais sprendimais, yra įgyvendinusi Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldi VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“.
Pavyzdžiui, maršrutiniam transportui skirtos A juostos pažeidėjus fiksuoja išmaniosios vaizdo kameros, kurios pagal specialius nustatymus fiksuoja pažeidėjus, skaičiuoja pėsčiuosius, dviratininkus bei paspirtukininkus, bet kol kas sistema jokio lygio savarankiškų sprendimų nepriima“, – teigiama savivaldybės komentare.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius tikina, kad ateityje mieste galėtų atsirasti sistemos su DI technologija.
„Kauno savivaldybė bendradarbiauja su policija. Dabartinės sistemos padeda sukontroliuoti, sumažinti pažeidimų kiekį“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt taip pat komentavo, kad skirtingos įstaigose dalyvauja keliuose projektuose, kuriuose kuriami įrankiai efektyvesniam viešojo saugumo užtikrinimui.
„Dėl jų (DI kamerų – aut. past.) naudos abejonių nėra, tačiau prieš praktinį naudojimą turi būti atliktos formalios procedūros, nustatytos Europos Sąjungos reglamentu patvirtintame Dirbtinio intelekto akte“, – sakoma ministerijos komentare.
Europos Komisijos 2023 m. paskelbta statistika rodo, kad beveik trečdalis vairuotojų bent kartą per mėnesį kalbėjo telefonu, laikydami jį rankose. Tuo metu ketvirtadalis tikrino socialinių tinklų paskyras ar atrašinėjo į gautas žinutes. 31 proc. 18–26 m. asmenų pripažįsta save filmavę ar fotografavę prie vairo.
Vairuotojams primenama, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų.
O už saugos diržų naudojimo taisyklių pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 50 eurų siekianti bauda.