Kitose pasaulio šalyse valstybės įmonės – pagrindinės ekonomikos gelbėtojos. Tik Lietuvoje jos sugeba valdydamos 17 mlrd. litų „uždirbti" milijardinius nuostolius. Valdžia maitina pažadais, kad viskas susitvarkys, tik ekonomistai baksnoja į įstaigose klestinčius klanus ir primena, kad „neuždirbtas" pelnas neretai keliauja politikams į kišenes, o pertvarkyti to nenorima.
Dirba neuždirbdami
Vakar Vyriausybėje svarstyta Statistikos departamento parengta valstybei priklausančio turto ataskaita nieko nenustebino. Suskaičiuota, kad 17,3 mlrd. turto valdančios valstybės įmonės pernai sugebėjo „uždirbti" tik milijardinius nuostolius.
Statistikos departamento duomenimis, valstybės įmonės valstybei padarė 1,321 mlrd. litų nuostolį, kai 2008–aisiais jos dar sugebėjo gauti 116,2 mln. litų pelno. Tiesa, kiek geriau dirbo akcinės bendrovės, kurių bendraturčiai yra ir privataus kapitalo atstovai: šios uždirbo 39,6 mln. litų, nors dar 2008–aisiais jų pelnas iki mokesčių siekė 397 mln. litų.
Statistikos departamento Finansinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Bersėnaitė teisingumo dėlei pripažino, kad didžiąją dalį nuostolių lėmė po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo bevertis tapęs jos turtas. Jo nurašyta už 1,4 mlrd. litų. Tačiau įvertinus bendrą beveik 300 valstybės įmonių bei akcinių bendrovių pelną, be IAE, jis 2009–aisiais siekė vos 120 mln. litų.
Žada aukso kalnus
Užbėgdamas už akių ūkio ministras Dainius Kreivys dar liepą žadėjo, kad ateis laikai, kai ir Lietuvoje bus kaip Europoje.
„Jeigu pažiūrėtume, kiek įmonės uždirba Lietuvoje ir Švedijoje, tai Švedijoje įmonės uždirba maždaug 100 kartų daugiau. Kiekvienam Lietuvos piliečiui per metus turėtų tekti maždaug 750 litų šių įmonių dividendų, jeigu jos būtų valdomos pagal tuos pačius principus kaip ir Švedijoje", – dėstė D.Kreivys. Jis net pareiškė, kad ateis laikai, kai įmonės Lietuvai kasmet suneš mažiausiai 1,5 mlrd. litų dividendų. Kada ateis tie laikai, ministras iki šiol nepraneša.
Ūkio viceministras Rimantas Žylius sakė, kad permainos vyksta. Esą natūralu, kad jų niekas nemato, nes efektas bus juntamas kitais arba dar kitais metais.
„Yra sisteminės bėdos: skaidrumo trūkumas, aiškių tikslų nenustatymas, – akmenį į Vyriausybės ir savo institucijos daržą mestelėjo R.Žylius. – Artimiausiu metu Vyriausybei bus pateikti sprendimai dėl priemonių plano, kaip šias problemas spręsti."
Jis paaiškino, kad liepą jau priimti sprendimai – įmonės nuo šiol turės viešai atsiskaityti už savo veiklą kas tris mėnesius, ir tai bus sudėta į vieną dokumentą. Kaip tai padės užkirsti kelią korupciniams viešiesiems pirkimams ar kitiems įmonių žlugdymo keliams, viceministras nepaaiškino.
Užsiima fokusais
Buvęs finansų ministras, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius Vyriausybės pažadus įvertino kaip eilinį triuką visuomenei raminti.
„Pusantro milijardo dividendų iš valstybės įmonių yra utopija. Aišku, galima to siekti apmokestinus dideliu procentiniu dydžiu, bet tada kaip tik reikėtų kai kurias organizacijas papildomai dotuoti iš biudžeto, kad mokesčiai būtų surinkti. Aišku, galima gerinti valdymo efektyvumą, bet tam turi būti parengta metodika. O dėl vykdomos “skaidrumo politikos" – tai sukelia juoką. Kas ketvirtį valstybės įmonės ir taip atsiskaito. Tai lemia tik tai, ar žmonės, kuriems atsiskaitoma, jaučia atsakomybę. O jei valdymą tik patikės kitoms institucijoms, situacija gali ir pablogėti. Apskritai kol kas jokių tikslų, iškeltų įmonėms, nematau", – sakė A.Butkevičius.
