„Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas. Labai mažai pajamų surenkama iš turto, aplinkosauginių mokesčių, yra problemų su tam tikrais mokesčių tarifais, lengvatų baze. Tai tas problemas reiktų spręsti“, – penktadienį Seimo Audito komitete svarstant 2023 metų biudžeto projektą teigė VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė jos klausė, ar siekiant sumažinti valdžios deficitą reikalinga „pilna“ mokesčių reforma, ar daugiau pajamų galima surinkti ir pavienėmis priemonėmis.
R. Ibelhauptaitės teigimu, valstybės biudžeto deficitą sumažinti galima nebūtinai didinant pajamas, bet ir mažinant išlaidas.
„Labai sveikintina priemonė – išlaidų peržiūra, atsisakant nenaudingų ar dubliuojančių išlaidų. Tarp tokių priemonių, žinoma, gali būti ir kitų, nebūtinai susijusių su pajamomis“, – kalbėjo VK atstovė.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas komitete sakė, kad į suplanuotą 4,9 proc. 2023 metų biudžeto deficitą „įeina maksimalūs asignavimai“ kai kurioms priemonėms, pavyzdžiui, Ukrainos karo pabėgėliams, energijos kainų kompensacijoms.
Pasak jo, šios laikinos pagalbos priemonės sudaro 2,4 proc. BVP: „Jeigu tai išimtume, turėtume minus 2,4 proc.“
Jo teigimu, dėl neprognozuojamos neigiamos karo Ukrainoje įtakos neplanuojama mažinti 2023 metais numatytų viešųjų išlaidų.
„Dėl viešųjų išlaidų mažinimo, kol kas tokių planų nėra. Į tą kryptį minčių Finansų ministerijoje šiai dienai nėra“, – Audito komitete tvirtino viceministras, atsakydamas į R. Budbergytės klausimą, kaip bus elgiamasi su kitų metų biudžete suplanuotomis viešosiomis išlaidomis, jeigu „visos neigiamos karo rizikos realizuosis“.
„Ar esate pasiruošę padaryti rimtus, drastiškus sprendimus? Ar turite pasvarstymų? Kalbu apie viešųjų išlaidų mažinimą, o tai liečia ir žmonių pajamas, ir algas“, – klausė parlamentarė.
„Tai, su kuo atėjome, yra rimtas paketas, kuris padės atlaikyti ekonomikai iššūkius, kurie ateina iš karo“, – pridūrė M. Liutvinskas, pabrėždamas, kad jei reikės, Vyriausybė kitąmet pasiūlys perskirstyti biudžeto išlaidas.
Viceministras taip pat sakė, kad 2022 metų faktinis valdžios sektoriaus deficitas bus mažesnis nei planuotas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas pabrėžė, kad 2023 metais valstybės skolos aptarnavimo išlaidos išaugs 0,2 procentinio punkto iki 0,5 proc. BVP.
„Jeigu 2022 metais palūkanoms mokėti išleidome 0,3 proc. BVP (197 mln. eurų) , tai 2023 metais, planuojama, kad išleisime 0,5 proc. BVP, arba 340 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau“, – komitete teigė jis.
VK prognozuoja, kad 2023 metais valdžios sektoriaus deficitas bus artimas planui – 4,9 proc. BVP, tačiau pabrėžia, kad dėl rizikų jis gali būti ir didesnis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS spalio pradžioje teigė, jog ministerija yra parengusi mokesčių lengvatų peržiūrą, tačiau nemano, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu turėtų ją teikti svarstyti bei priimti. Rugsėjį ministrė sakė, kad nauji mokesčiai turint politinių ir socialinių partnerių pritarimą galėtų įsigalioti anksčiausiai nuo 2024-ųjų.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Vyriausybei mažinti mokesčių lengvatų, įvesti aplinkosaugos mokesčius.
Vyriausybė šiemet atsisakė planų įvesti automobilių taršos mokestį.
