Šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 48 įstaigos: 16 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir dvi privačios įmonės.
Gegužę Seimui priėmus atitinkamus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, numatyta, kad nuo kitų metų liepos GMP paslauga bus teikiama centralizuotai, sujungiant savivaldybėse veikiančias GMP viešąsias įstaigas į vieną juridinį asmenį.
Siekiant tokių sprendimų, šalies savivaldybės tokias viešąsias įstaigas turi perduoti valstybei.
Kaip BNS nurodė ministerija, šiuo metu perimta kiek mažiau pusė – 20 įstaigų ar jų padalinių – turtinės bei neturtinės teisės.
„Svarbiausia perimti yra tų 16 įstaigų savininkų teises. (...) Jei konkrečiau, pagrindiniai yra penki didmiesčiai, nes ant jų statysime vieną GMP tarnybą“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento, Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.
Pasak jos, šiuo metu 11 iš 16 atskirų GMP įstaigų savo turtą ir savininko teises jau perdavė. Likusios tą turėtų padaryti iki lapkričio vidurio, mat naująją tarnybą planuojama įsteigti kitų metų pradžioje.
Laukia dar dviejų didmiesčių
V. Buzytės teigimu, Kaunas, Šiauliai ir Panevėžys jau perdavė savo GMP turtą ir teisės. Panašių sprendimų šiuo metu laukiama iš Vilniaus ir Klaipėdos.
Uostamiesčio taryba sprendimą planavo priimti dar praėjusią savaitę, tačiau po ilgų diskusijų jį kuriam laikui atidėjo, politikams nerimaujant, jog kokybiškas įstaigos turtas po reformos gali būti paskirstytas kitiems miestams.
Atidėti klausimą pasiūlęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog planuojama susitikti su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, kad būtų galima išgauti „vienokius ar kitokius raštiškus ketinimus“ dėl tolimesnio turto valdymo.
Kaip nurodė V. Buzytė, SAM su tokiais nuogąstavimais nesutinka ir į juos Klaipėdos savivaldybei žada atsakyti per artimiausias savaites.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė BNS nurodė, kad procesas dėl GMP stoties teisių ir pareigų perdavimo valstybei yra prasidėjęs.
„Siekdami užtikrinti sklandų nuosavybės perėmimą, šiuo metu bendradarbiaujame su Sveikatos apsaugos ministerija. Tikimės, kad turėdama visus atsakymus, sprendimą Vilniaus miesto taryba priims artimiausiame posėdyje lapkritį“, – nurodė sostinės savivalda.
Privatininkų turto neperims
Dviejų privačių įmonių turto SAM nerimti neketina.
„Remiantis įstatymu, jei GMP tarnyba neuždengia tų teritorijų, kur yra privatūs, tai galima su jais sudaryti bendradarbiavimo sutartį“, – kalbėjo V. Buzytė.
„Galvojam, kad tuose rajonuose jie galės teikti paslaugas, tai teisėti jų lūkesčiai, nėra noro atimti tų teritorijų“, – pridūrė ji.
Pertvarkius sistemą, greitosios medicinos pagalbos paslaugas nuo kitų metų liepos Lietuvoje teiks viena GMP tarnyba per penkis teritorinius padalinius. Jų aptarnaujamas teritorijas, budinčių GMP brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatys sveikatos apsaugos ministras.
Pagal paną, GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.
Anot SAM, pagrindinis reformos tikslas – vienodas paslaugų standartas visos šalies mastu: kad miesto vietovėse greitoji pagalba atvyktų vėliausiai per 15 minučių, o kaimiškose – per 25 minutes.
