Daugumoje savivaldybių maisto ir virtuvės atliekos buvo pradėtos rinkti atskirai nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip ir numato Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimai. Tiesa, kai kuriose tas bus daroma vėliau.
Ar reikia rūšiuoti, jei šiukšlės metamos į mišrių atliekų konteinerį?
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmanas Kuzas naujienų portalui tv3.lt patikslino, kad nauja maisto atliekų surinkimo sistema taikoma visoje Vilniaus teritorijoje, nepriklausomai kokiais konteineriais – antžeminiais, požeminiais, pusiau požeminiais, bendro ar individualaus naudojimo – atliekų turėtojai naudojasi.
„Šiame etape nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka siekiama, kad vilniečiai prisitaikytų prie naujų bazinių maisto atliekų rūšiavimo principų ir turėtų suformuotus įpročius atskirti maisto atliekas nuo kitų atliekų. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. maisto atliekas gyventojai turi atskirti nuo mišrių ir kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje (t. y. namų ūkyje), jas dėdami į tam skirtus oranžinės spalvos maišelius.
Vėliau, gyventojams jau įpratus rūšiuoti maisto atliekas, planuojama, kad maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose reikės išmesti ne į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, o į atskirus maisto atliekoms skirtus konteinerius“, – paaiškino I. Kuzas.
Už taisyklių nesilaikymą – baudos
Pasak pašnekovo, visos komunalinės atliekos Vilniuje tvarkomos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, o jeigu jos yra pažeidžiamos, gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Tiesa, padarius tokį pažeidimą dar kartą, baudos dydis gali siekti nuo 140 eurų iki 600 eurų. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai neabejoja, kad savivaldybių administracijos administracinę atsakomybę taikys atsakingai ir tik tuomet, kai gyventojai jau bus plačiai supažindinti su naujomis rūšiavimo taisyklėmis.
„Savivaldybė turi teisę kontroliuoti ir nustatyti netinkamo atliekų tvarkymo pažeidėjus, tačiau visų pirma siekiama, kad gyventojai priprastų prie naujos maisto atliekų rūšiavimo sistemos, sąmoningai rūšiuotų susidariusias atliekas ir kad maisto atliekų rūšiavimo principai taptų kasdieniu įpročiu visiems vilniečiams“, – kalbėjo I. Kuzas.
Kokia tvarka savivaldybėse?
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras išrūšiuotas maisto atliekas Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje pradės rinkti nuo 2024 m. vasario 5 d. Palangoje šios atliekos bus atskirai renkamos nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje – nuo gegužės.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono) išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Rietavo savivaldybė, kurioje dominuoja kaimiškos vietovės, skatins namudinį kompostavimą, t. y. gyventojai buityje susidarančias biologines atliekas mes į tam specialiai skirtas dėžes, esančias gyvenamojoje valdoje.
Marijampolės regione planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo 2024 m. liepos 1 d.
Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).
Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti gyvūninės kilmės maisto atliekoms.
Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino–biologinio apdorojimo įrenginius.
Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Pagal Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planą, savivaldybės iki 2024 m. turi aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2 tūkst., arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose.
Planuojama, kad iš viso apie 71 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių ir apie 46 tūkst. kompostinių bus pastatyta gyventojams iki šių metų pabaigos. Šių priemonių įsigijimui buvo skirta 8,3 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Kiekviena savivaldybė nustato atliekų surinkimo, rūšiavimo tvarką
Vilniaus savivaldybė nusprendė rinkti maisto atliekas oranžiniuose plastikiniuose maišuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o po to atskiriami. Tauragės regione pereinamuoju laikotarpiu, kol bus baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai, iš daugiabučių maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos taip pat maišais metant juos į mišrių atliekų konteinerius.
Kitų regionų savivaldybėse maisto ir virtuvės atliekos bus renkamos individualiais ar bendrais konteineriais. Maisto ir virtuvės atliekos į tuos konteinerius galės būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie bus atskirti ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių – tiesiog jas tiesiai išmetant į konteinerį.
Šiuo metu atskirai maisto ir virtuvės atliekos surenkamos Alytaus ir Panevėžio regiono savivaldybėse, Molėtų, Utenos, Anykščių, Skuodo, savivaldybėse. Šiaulių mieste šiemet vyko bandomasis projektas, kurio metu rugsėjo mėn. buvo surinkta apie 2 600 kg maisto atliekų.
Maisto ir virtuvės atliekas metant į mišrių komunalinių atliekų konteinerius jos dažnai užteršia tuose pačiuose konteineriuose esančias antrines žaliavas, todėl jas mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose sunkiau atskirti, o kartais tai padaryti net neįmanoma.
Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti.
Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai iššvaisto 141 kg maisto (87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.).
Tačiau per metus surenkama tik 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 tūkst. tonų maisto atliekų.
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad Vilniuje planuojama įrengti apie 1 200 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelių. Šiose aikštelėse įrengiami mišrių komunalinių atliekų konteineriai bei konteineriai plastikui, popieriui, stiklo ir maisto atliekoms.
Žadama, kad palaipsniui Vilniuje bus įrengiamos pusiau požeminės ar požeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės visose miesto dalyse, kuriose yra galimybė ir poreikis tokiai infrastruktūrai įrengti.
Rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja ES Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų) turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.
