Kaip teigia saugaus eismo ekspertai ir psichologai, žvelgiant į lietuvių parkavimo ypatumus galima daryti išvadą, kad nors situacija kasmet ir gerėja, nemažai vairuotojų nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui, taip apsunkindami gyvenimą kitiems.
Žanro klasika galima vadinti norą privažiuoti prie prekybos centro durų ir ten išleisti keleivius – įjungiamas avarinis signalas, tarsi jis būtų leidimas tokiam veiksmui. Šį vairuotojų įprotį taip pat puikiai iliustruoja ir padėtis sostinės Gedimino prospekte, kur gali susidaryti įspūdis, kad įjungtas avarinis signalas leidžia nepaisyti stovėti draudžiančių kelio ženklų.
Į klasikos kategoriją pakliūva ir automobilių statymas aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad čia palikti automobilio nevalia, ir kuri dažniausiai nupiešiama siauresnėse vietose – tam, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų.
Vairuotojams derėtų nepamiršti, kad visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/val., tačiau konkurencija dėl vietos aikštelėse visada lemia sumaištį, skubą, ir tai neturi nieko bendro su kultūringu vairavimu.
Probleminės vietos
Nenuostabu, kad daugiausiai problemų kyla šalia prekybos centrų esančiose automobilių stovėjimo, požeminėse aikštelėse ir daugiabučių kiemuose. Čia įprastai būna didelė mašinų koncentracija, todėl ir įvairūs incidentai įvyksta išties dažnai.
Vairuotojai savo automobilius kartais palieka ir nepaisydami kelio ženklinimo. Nors aikštelėse parkavimo vietos būna pažymėtos, atsiranda tokių asmenų, kurie savo automobilius pastato per kelias vietas, „apsižergdami“ nupaišytas linijas ar išvis skersai.
O jeigu vienas vairuotojas automobilį pastato ne į savo vietą, tai ir kitas vairuotojas priverstas taip daryti.
Dėl to vienoje vietoje automobiliai stovi didesniais tarpais, kitur tenka labiau susispausti. Galiausiai kažkas įspraudžia savo transporto priemonę taip, kad kitas vairuotojas ir keleiviai negali laisvai patekti į savo automobilį.
Baudos už atsainumą
Prekybos centrų ar požeminėse stovėjimo aikštelėse paprastai įvyksta techniniai eismo įvykiai: dažniausiai nukenčia automobilių buferiai ir veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais – vos matomai. Todėl pasitaiko, kad vairuotojai į tai iš viso numoja ranka ir nuvažiuoja savo keliais.
„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad eismo įvykiu laikomas tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar tuomet, kai nukenčia žmonės. Tačiau eismo įvykio deklaracijos taip pat negalima pamiršti apgadinus sieną ar atitvarus, nes tai trečiajai šaliai priklausantis turtas, kuriai padarytą žalą reikia atlyginti“, – perspėja Rimvydas Pocius, ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas.
Todėl nusprendus negaišti laiko dėl menkų žalų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, vėliau gali tekti susidurti su gerokai kišenes patuštinsiančiomis baudomis.
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda.
Tačiau jeigu žala didesnė, bauda gali siekti ir 1 500 eurų. O jeigu eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, bauda gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Dešiniosios rankos taisyklė
Prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose turėtų besąlygiškai veikti kiekvienam vairuotojui žinomas kertinis kelių eismo taisyklių principas – dešiniosios rankos taisyklė.
Deja, ji dažnai neveikia, nes daugelis ją tiesiog pamiršta. Tą patį galima pasakyti ir apie eismą siaurose individualių namų kvartalų gatvelėse, nedidelėse gyvenvietėse, kur sankryžose dažnai nestatomi jokie ženklai, o tai reiškia, kad jos lygiareikšmės.
Ar tikrai vairuotojai jas taip traktuoja? Toli gražu ne – jei sankryžoje susikerta platesnė ir siauresnės gatvės, kažkodėl platesnė automatiškai laikoma pagrindiniu keliu, nors nėra jokių tai nurodančių ženklų.
Dešiniosios rankos taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o mes kertame lygiareikšmę vienodos dangos sankryžą. Tik tais atvejais, kai nėra kelio ženklų, bet susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pavyzdžiui, vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis – žvyrkelis), mes jau turime sankryžą, kurioje pirmumą turės važiuojantys asfaltuota danga.
Dešiniosios rankos taisyklė labai svarbi, kai eismas sankryžoje nereguliuojamas kelio ženklais ir šviesoforais. Tokiose situacijose pirmumo teisę turi transporto priemonė, kuri mums yra iš dešinės.
Taisyklė paprasta, tereikia ją tvirtai įsikalti į galvą. Ji – neatsiejama vairavimo kultūros dalis, todėl turime atidžiai stebėti kelią ir leisti dešinėje esantiems automobiliams saugiai užbaigti manevrą, nepaisant to, ar jie važiuoja tiesiai, ar atlieka posūkį. Jei visi laikytųsi dešinės rankos taisyklės, jokių dviprasmiškumų nekiltų.
Ženklinimas – svarbus
„Reikia nepamiršti, kad dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Todėl prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą“, – primena R.Pocius.
Be to, dešiniosios rankos taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu.
Todėl ši problema bene dažniausiai pasitaiko prastai prižiūrimose prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose, nusitrynus žymoms ant asfalto arba kai jos neatitinka nustatytų reikalavimų, kyla klausimų dėl pagrindinio ir šalutinio kelio.
Bet kuriuo atveju tokioje situacijoje geriau neskubėti – gestais parodyti savo ketinimus kitam vairuotojui. Tos keliolika sekundžių, per kurias abu automobiliai pabaigs pradėtus manevrus, tikrai nėra vertos automobilių remonto išlaidų, o kartais ir ilgų bylinėjimųsi.
Atbulas – nieko nematau
Atskiro dėmesio nusipelno tie, kurie bando atbulomis išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau kai kurie vairuotojai šią taisyklę ignoruoja.
Išvažiuodami iš savo vietos jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti ir pažiūrėti į veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes.
Gerai, jei automobilio galiniame buferyje yra atstumo davikliai, fiksuojantys iš šono atvažiuojančius automobilius, o jei tokių nėra ir jei mažesnis automobilis stovi tarp dviejų didesnių – padėtis tikrai ne iš lengvųjų.
Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnas vairuotojas automobilių statymo aikštelėse juda ne leistinu 20 km/val. o bent dvigubai greičiau, tarsi ten būtų gatvė.
Tokios situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles – tiesiog leisti kitam vairuotojui pabaigti atlikti manevrą: sustoti, jeigu užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos, žibintai ir išleisti jį iš stovėjimo vietos.
Juk tikriausiai patys ne kartą esate buvę tokioje padėtyje ir žinote, kad tai nelengva. Tad sustokite, nepaisant to, kad turite pirmumą.
Pakentėsit – statau mašiną
Automobilio statymas taip pat reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant jūsų regėjimo laukas būtų geresnis, o manevras – saugesnis.
Tačiau labai dažnai statantys mašiną galu galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis, nerodydamas jokių ženklų (pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirksnio jau pradeda judėti atbulomis.
Bet juk galima lukterėti, pažvelgti į veidrodėlius, praleisti kitus automobilius ir tik tada manevruoti. Žinoma, standartinių ir vienodų situacijų nebūna, tačiau tokiu atveju statantis automobilį ir laukiantis, kol kelias judėti pirmyn vėl bus laisvas, turėtų vadovautis abipuse pagarba.
Neretai tenka ilgokai palaukti, kol galu statančiajam iš kokio penkto karto pavyksta įgrūsti savo automobilį. Žinoma, prieš atlikdamas manevrą jis galėjo jus praleisti, tačiau reikėtų suprasti ir jį – nepataikęs iš pirmo karto, jis ima jaudintis ir nervintis. Todėl pagarba ir supratingumas čia būtini.
Straipsnio autorius: Adomas Girnius
