Nors šių metų lapkritis beveik toks pat šiltas kaip ir pernai, už šildymą vis tiek mokėsime daugiau. Brangesnį šildymą nulėmė didesnė dujų kaina.
Vilniaus savivaldybė teigia, kad dėl to kompensacijų už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį prašančiųjų tik daugėja. Be to, nuo sausio kompensacijas galės gauti ir tie socialiai remtini žmonės, kurie gyvena ne tik nuosavame, bet ir nuomojamame būste, praneša LTV „Šiandien“.
Manoma, kad kuo lauke šilčiau, tuo už šildymą mokame mažiau. Tačiau tai ne visa tiesa, nes šildymo kaina nuo oro priklauso daug mažiau, nei nuo dviejų kitų veiksnių – dujų kainos ir namo būklės.Štai sinoptikai teigia, kad šiųmetis lapkritis buvo šiltesnis nei pernai, tik Vilniuje 1 laipsniu vėsesnis.
„Šių metų lapkritis, palyginus su pernykščiu, daugelyje šalies rajonų yra truputį šiltesnis – maždaug puse ar vienu laipsniu. Tačiau kai kuriuose šalies regionuose, ypač Rytų Lietuvoje, taip pat ir Vilniuje, pernykštis lapkritis buvo beveik 1 laipsniu šiltesnis negu šių metų lapkritis“, – sako sinoptikė Alva Nagelytė.
Nors šių ir praėjusių metų lapkričio temperatūros panašios, pabrangus gamtinėms dujoms brangsta ir šildymas.
Šilumos tiekėjų asociacijos teigimu 60 kvadratinių metrų buto sovietinės statybos neapšiltintame name savininkas pernai už šildymą lapkritį sumokėjo maždaug 270 litų, o šiemet mokės jau 60 litų daugiau – t. y. 330 Lt.
Norint už šildymą mokėti mažiau, galimos trys išeitys – arba šiltinti namus, ar vietoj gamtinių dujų pradėti naudoti biokurą, arba taupyti.
„Lauko temperatūrai esant +3–5 laipsniai, nešiltintas butas per mėnesį suvartoja apie 20 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui. Jeigu nori žmonės taupyti ir sumažinti šilumos patekimą, tai jau patalpoj temperatūra bus nebe 18–20, o tiktai 16 laipsnių. Tai, aišku, žmogui yra per šalta“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Tačiau pagal Šilumos ūkio įstatymą, kokią temperatūrą namo viduje palaikyti, sprendžia patys gyventojai.
Tuo metu Vilniaus savivaldybės pareigūnai sako, kad prašančiųjų už šildymą kompensuoti vis daugėja. Šiemet prašymų pateikta tūkstančiu daugiau nei pernai, tad brangstantis šildymas gerokai tuština valstybės biudžetą.
„Esame numatę, kad kompensacijoms 2011 metais bus išleista apie 18 milijonų. Praeitais metais buvo išleista 12,6 milijono“, – sako Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Prašančiųjų kompensuoti už karštą, šaltą vandenį ir šildymą skaičius didės dar ir dėl to, kad nuo sausio kompensacijas galės gauti ir socialiai remtini asmenys, gyvenantys ne tik nuosavame, bet ir nuomojamame būste.
Virginija MOTIEJŪNIENĖ
