Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.
Prekybos tinklas „Maxima“ reguliariai skelbia, kaip dažnai prekių tiekėjai prašo didinti kainas. Per gegužės mėnesį tinklas sulaukė 36 tiekėjų prašymų. Dažniausiai apie planus didinti kainas perspėjo mėsos produktų perdirbėjai, kurie nori vištienos produktų kainą didinti vidutiniškai 11, o kiaulienos 5 procentais.
„Kiaulių ligos Vokietijoje lėmė tai, kad išaugo paklausa, sumažėjo pasiūla, tada tie žmonės ir tie tiekėjai, kurie rinkosi kiaulieną iš Vokietijos, turėjo ieškoti kitų rinkų, automatiškai susidarė grandininė reakcija, pradėjo kilti tiekimo kainos. Kas liečia paukštieną, dėl nesenai praūžusio paukščių gripo ūkininkai patyrė nemažai nuostolių“, – aiškino „Maxima LT“ atstovas Titas Atraškevičius.
Nelengvi laikai laukia ir mėgstančių kavą. Jos tiekėjai prašo vidutiniškai dar penktadaliu didinti produkcijos kainą.
„Jeigu yra surenkamas prastesnis derlius, tai automatiškai kavos žaliavos kaina biržoje auga“, – sakė T. Atraškevičius.
Prasti orai paveikė ir daržoves. Ne tik šviežias, bet ir šaldytas, kurias norima branginti 12 procentų.
„Priežastys yra panašios, kaip ir kavoje. Pagrinde yra oro sąlygos, ypatingai Lenkijoje, kur praūžia šalnos, o Ispanijoje dėl potvynių taip pat buvo surinktas prastesnis derlius. <...> Prisideda ir tokie dalykai kaip minimalios mėnesinės algos didėjimas Lenkijoje ir pakuočių mokesčiai“, – kalbėjo „Maxima LT“ atstovas.
Kainos keičiasi ne iš karto
Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad per metus maistas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 4 procentais. Ekonomistai priduria, kad staiga pabrangus vienam ar kitam žaliaviniam maistui, produktų kainos lentynose pasikeičia ne iš karto.
„Tai, kas pabrango tarptautinėje rinkoje, persikelia į galutinę kainą lentynose kas mėnesį, vis kai kurie didina kainas, nėra skubaus permetimo. <...> Ką matome su kavos kainomis, apie tą būsimą brangimą kalbėjome nuo praėjusių metų pabaigos. Tiekėjai ir prekybininkai tą išdėlioja palaipsniui“, – aiškino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis vardina priežastis, dėl ko brangsta tiek maistas, tiek kitos prekės.
„Pinigų kiekis Lietuvos rinkoje tikrai auga, Europinėje rinkoje taip pat auga. Faktas, kad šiuo metu vėl darosi taip, kad pinigų kiekis neatitinka su turimu prekių kiekiu“, – sakė D. Dundulis.
„Lietuvoje žmonių perkamoji galia yra didėjanti toliau, natūralu, kad prekybininkams yra lengviau ir greičiau permesti padidėjusias tiekėjų kainas galutiniam vartotojui. Tai leidžia greičiau didinti kainas. Jeigu pirkėjas gali susimokėti, tu jam gali padidinti, normalu, kad tą ir padarysi“, – antrino T. Povilauskas.
Prekybininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad pati valdžia prisideda prie kainų augimo, kai kelia mokesčius arba didina minimalią algą, kuriai paaugus, didėja ir kiti atlyginimai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Reikia gabių gerų ir idėjinių tautos žmonių!
O tai visame seime vieni stambūs verslininkai! Tai ko tikėtis iš tokių???
..................................................
Apie ka cia straipsnio autorius?Blinke su milziniska pagieza ir pasaipa,kasdien praeitais metais kalbejo,tyciojosi ir esamos valdzios absoliutaus nesugebejimo valdyti ir beprotisku kainu,nes nei karas nei pandemija,Paneles Nr.3,manymu,neturejo jokios reiksmes.Tai pedokonservos nemoksiskumo pasekme.Kieno dabar nemoksiskumas yra baisiu kainu pasekme?
