Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“.
Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys. 2003-iaisiais šis sertifikatas suteiktas ir Palangos botanikos parko paplūdimiui, 2004 – Juodkrantės, o 2005-2009 metais Mėlynoji vėliava buvo suteikta ir Smiltynės bei Melnragės paplūdimiams Klaipėdoje.
Tačiau, pasirodo, tam, kad paplūdimys gautų Mėlynąją vėliavą, neužtenka išpildyti nurodytų 22 kokybės reikalavimų. Sertifikato siekiančioms savivaldybėms tenka pakloti ir apvalią sumelę - už sezoną 50 tūkst. litų. Pinigai keliauja programos koordinatoriui - Lietuvos žaliųjų judėjimui, o tiksliau- jo nariui Renaldui Rimavičiui, kuris kol kas vienintelis atsakingas už Mėlynosios vėliavos kokybės ženklą.
Beje, šiemet pavyzdiniais paplūdimiais garsėjanti Neringos savivaldybė nedalyvauja Mėlynosios vėliavos programoje - biudžete tam skirta tik 15 tūkst. litų, kai pernai už Juodkrantės ir Nidos paplūdimius buvo sumokėta 30 tūkst. litų. Deja, 15 tūkst. litų „paramos“ programos koordinatoriui nepakanka, todėl Mėlynosios vėliavos Nidos ir Juodkrantės paplūdimiuose neketinama iškelti.
„Norime, kad vėliava išliktų, rašome raštus, prašymus. Šiemet tiesiog ekonominė situacija tokia, kad negalėjome skirti tos sumos. O rudenį į biudžetą gal surinksime daugiau lėšų. Tikimės, kad bus leista likusią dalį sumokėti vėliau“, - „Respublikai“ sakė Neringos meras Antanas Vinkus.
Tuo tarpu Aplinkosauginio švietimo fondo programos koordinatorius Lietuvoje R.Rimavičius aiškino, kad apsieiti su mažesne nei 50 tūkst. suma jam niekaip nepavyks: „Ši suma reikalinga padengti visas su naryste, koordinavimu susijusias išlaidas. Yra minimalus biudžetas dviem pajūrio savivaldybėms - Neringos ir Palangos. Tai absoliučiai minimali suma, kiek jau įmanoma numažintos visos eilutės“, - tikino R.Rimavičius.
R.Rimavičius paaiškino, kad už surinktą „paramą“ jis kartą per metus dalyvauja metinėje koordinatorių konferencijoje. Jau teko pabūti Graikijoje, Dubline (Airija). Už šią sumą taip pat pasiuvamos vėliavos paplūdimiams (net trys), dalis lėšų skiriama R.Rimavičiaus atlyginimui.
Dar surinktos lėšos naudojamos R.Rimavičiaus apsilankymams pajūryje, kurių metu paplūdimių ekspertas įvertina, ar jie kokybiški.
O ką už sumokėtus pinigus gauna pačios savivaldybės? Pasirodo, tik patvirtinimą, kad jų paplūdimiai geros kokybės ir švarūs.
O Mėlynosios vėliavos kokybės ženklas, anot R.Rimavičiaus, labai naudingas: „Papildomos galimybės pritraukti turistų. Daugiau kaip 30 šalių suinteresuotos. Yra tokių pavyzdžių, kad padidėja turistų skaičius dėl vėliavos. Be to, tai Neringos savivaldybės iniciatyva buvo pradėta dalyvauti fondo veikloje. Žaliųjų judėjimas prisiėmė koordinavimo įsipareigojimą, jei tik bus padengtos su tuo susijusios išlaidos“.
2009 metais Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje, mat tam biudžete nerasta reikalingų 35 tūkst. litų.
„Laikas tam buvo ne pats palankiausias. Jokiu būdu nėra atsisakyta vėliavos amžiams, tačiau kai sunkmetis ir yra taupomas kiekvienas litas, pasirinkti kiti prioritetai“, - teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Anot jo, jei paplūdimiai išties tvarkingi ir kokybiški, nereikia ir vėliavos, kad į juos plūstų turistai: „Viena plazdanti Mėlynoji vėliava turistų srautų tikrai nepritrauks. Tai lemia visas kompleksas: ir infrastruktūra, ir viešbučiai, sąlygos juose, maitinimas, renginiai... Vėliava - ne esminis motyvas turistams rinktis paplūdimį“, - įsitikinęs miesto vadovas. Be to, pasak V.Grubliausko, būtų sunku ir suskaičiuoti, kiek dėl iškeltos vėliavos paplūdimiuose padaugėja turistų.
