„PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc. apie tai negalvoja. 2019 m. tokių vadovų buvo tik 3 proc.
„Atrodo, kad darbo rinkos situacija keičiasi: pirmą kartą nuo 2017 m. daugiau nei 10 proc. Lietuvos įmonių vadovų iš viso nebeplanuoja didinti atlyginimų. Tokie pokyčiai neturėtų stebinti, kadangi pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo pakankamai sparčiai“, – teigia „PwC“ vadovaujantis partneris Rimvydas Jogėla.
Apklausa rodo, kad 35 proc. Lietuvos bendrovių darbo užmokestį planuoja didinti iki 10 proc. Šiuo atveju Lietuvos įmonių vadovų ketinimai panašūs į Estijos – čia 37 proc. įmonių planuoja pakelti atlyginimus iki 10 proc. Pasak R. Jogėlos, latviai užmokesčio didinimo klausimu yra konservatyviausi. Didelė dalis Latvijos įmonių vadovų (24 proc.) net neplanuoja kelti atlyginimų darbuotojams, o 56 proc. didintų iki 5 proc.
Bandoma privilioti darbuotojus
R. Jogėla pabrėžia, kad Lietuvos įmonių vadovai lieka optimistais. Daugiau kaip pusė iš jų planuoja, kad įmonėse darbuotojų skaičius didės.
Apklausa rodo, kad Lietuvos įmonių vadovai bando pritraukti ir išlaikyti darbuotojus pasitelkdami įvairias priemones. Didžioji dalis (97 proc.) siekia darbuotojų sveikatos ir gerovės derinimo, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo.
91 proc. apklaustųjų taiko atlygio, papildomų paskatų ir naudų paketų gerinimą, 88 proc. taiko perkvalifikavimo galimybes, įgūdžių gerinimą, naujų lanksčių darbo formų taikymą, pavyzdžiui, mobilusis ir nuotolinis darbas.
„Vadovai turi suprasti, kad jauni darbuotojai nori dirbti įdomų ir prasmingą darbą, todėl taip pat svarbus vidinių procesų, rutininių darbų robotizavimas ir automatizavimas. Tai leis padidinti darbuotojų motyvaciją, mažins darbuotojų kaitą, pagaliau reikės mažiau lėšų apmokant naujus darbuotojus. Be to, įmonės pajamos gali didėti, nes atsiras naujų kūrybingų idėjų ir sprendimų verslui. Pagaliau, kas itin svarbu – pagerins darbuotojų savijautą darbe“, – sako R. Jogėla.
Visgi atkreipiamas dėmesys, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – vis dar didžiausia rizika verslui Lietuvoje. 77 proc. apklaustųjų įvardijo, kad didžiausią grėsmę verslo augimui ateityje kelia reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla. Kitos svarbios rizikos: besikeičiantis vartotojų elgesys, pasirengimas reaguoti į krizę, darbuotojų gerovės blogėjimas, technologinių pokyčių sparta.
Valstybės reguliavimas kelia susirūpinimą
Mokesčių reformos ir nuolat besikeičianti sistema verslui kelia nerimą.
„Jau kurį laiką Lietuvoje yra įprasta priimti svarbius mokesčių pakeitimus kartu su biudžetu – pasinaudojama vienintele išimtimi, kada nereikia laukti 6 mėn. iki įstatymo įsigaliojimo. Tai kelia nepasitenkinimą ir įtampą tarp verslo atstovų“, – sako „PwC“ Mokesčių skyriaus direktorė Lina Banytė Surplienė.
Teigiama, kad nepasitenkinimą gali kelti nuo šių metų sausio 1 d. naujai įvestas bankų mokestis, pasigirstančios klabos apie prekybos tinklų mokestį. Apklausa parodė, kad didžioji dalis respondentų (67 proc.) pabrėžė neaiškumą dėl mokesčių politikos ir didėjančią mokesčių naštą, įvardijama, kad tai didžiausia kliūtis verslui.
Didelė dalis apklaustųjų (62 proc.) taip pat pabrėžė, kad vyksta per didelis valstybės reguliavimas, o tai taip pat užima vieną aukščiausių pozicijų tarp identifikuotų grėsmių verslui.
Lietuvos įmonių vadovai pozityviausiai vertina šalies gynybos ir saugumo sritis, tačiau, net 72 proc. apklaustųjų teigė, kad viešojo administravimo sąnaudų mažinimas atrodo neveiksmingas, 64 proc. vertina, kad švietimo sistemos atitikimas ekonominės aplinkos pokyčiams taip pat yra neveiksmingas.
Makroekonomikos prognozės
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas įvardija, kad 2020 m. pradžioje rodikliai atrodo truputį pagerėję. Ekonomikos augimas pasaulyje nustojo lėtėti, tačiau lieka labai jautrus galintiems atsinaujinti rizikos veiksniams. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagerėjusiems rodikliams įtaką padarė ir centriniai bankai, kadangi po praėjusių metų aktyvių veiksmų užėmė laukimo poziciją.
T. Povilauskas teigia, kad Lietuvos ūkio plėtra šiais metais bus kuklesnė dėl daug lėtesnio transporto sektoriaus augimo ir mažesnės pramonės plėtros.
Ekonomistas prognozuoja, kad algos šiemet taip pat augs lėčiau, ypač privačiame sektoriuje. Manoma, kad vidutiniškai darbo užmokestis augs apie 5 proc.
Prognozuojama, kad Lietuvoje 2020 m. vidaus vartojimas augs truputį lėčiau dėl mažesnio realaus darbo užmokesčio didėjimo. Galimai investicijos, nors ir mažiau nei praėjusiais metais, toliau augs. T. Povilauskas pabrėžia, kad artėjant Seimo rinkimams verslas greičiausiai vėl bus demonizuojamas. Visgi apskritai šie metai neturėtų būti daug prastesni nei 2019 m.
