Bazinė palūkanų norma sumažinta jau ketvirtą mėnesį iš eilės, nepaisant didelės infliacijos.
Atsižvelgdamas į prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pageidavimus, bankas pranešė sumažinęs bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 9 procentų.
Pasak banko, tai reiškia, jog bazinė palūkanų norma pasiekė „pakankamą lygį, atsižvelgiant į didėjančią riziką, susijusią su pasauline paklausa“.
Todėl bankas „nusprendė užbaigti rugpjūtį prasidėjusį palūkanų normų mažinimo ciklą“.
R. T. Erdoganas pažadėjo iki metų pabaigos sumažinti palūkanų normas iki vienženklio skaitmens, teikdamas pirmenybę ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui artėjant rinkimams kitų metų birželį, o ne kainų stabilumui.
Pernai bazinės palūkanų normos sumažėjo nuo 19 proc. rugsėjį iki 14 proc. gruodį.
Šiemet jos išliko stabilios iki vasaros, bet nuo to laiko buvo mažinamos kiekvieną mėnesį, tuo metu infliacija išaugo.
Turkijos pinigų politikos formuotojai atmeta pasaulinę tendenciją, pagal kurią centriniai bankai didina palūkanų normas, siekdami sumažinti infliaciją, o didelės skolinimosi normos vėsina ekonomiką ir kainas.
R. T. Erdoganas, didesnių skolinimosi išlaidų priešininkas, aukštas palūkanas normas yra pavadinęs „didžiausiu priešu“.
Visgi netradicinis ekonomikos modelis prisidėjo prie liros vertės kritimo.
Turkijos nacionalinė valiuta nuo sausio pradžios JAV dolerio atžvilgiu atpigo 28,5 proc., po 44 proc. nuosmukio praėjusiais metais.
Oficialūs duomenys rodo, kad Turkijoje metų infliacija spalį viršijo 85 proc. – aukščiausią lygį nuo 1998-ųjų.
Visgi nepriklausomi ekonomistai teigia, kad tikrasis rodiklis yra daugiau nei dvigubai didesnis.
