Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.
Vis tik verta pažymėti, kad mokesčių permoka yra, kai žmogus sumoka daugiau gyventojo pajamų mokesčio nei priklauso ir deklaruodamas pajamas gali tą permoką susigrąžinti. Reiškia, žmogus mokėjo daugiau, nei turėjo, todėl susigrąžina savo pinigus.
Jei dėl mokesčio grąžinimo viršijama maksimali leidžiama pajamų suma paramai gauti, asmuo jos nebegauna. Tačiau kodėl žmogui grąžinti jo pinigai laikomi pajamomis, ministerija neatsakė.
Kas gali gauti socialinę pašalpą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad socialinę pašalpą turi teisę gauti asmenys ar šeimos, kurių pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės negu 161,7 euro: „Tais atvejais, kai pajamos didesnės negu 161,70 euro, socialinė pašalpa asmenims neskiriama.“
Todėl, SADM teigimu, teisę gauti šią paramą turi ir dirbantys asmenys, ypač tais atvejais, kai šeimoje yra daugiau išlaikytinių, o dirba tik vienas šeimos narys.
Tokiu atveju vertinamos jų gaunamos pajamos, nuo kurių priklauso socialinės pašalpos dydis. Taigi, ministerija užtikrina, kad jei asmuo/šeima atitinka sąlygas gauti socialinę pašalpą – ją ir gauna.
Ji nurodo, kad įprastai, kreipiantis dėl socialinės pašalpos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Vidutiniškai gauna 108,2 euro
SADM atskleidžia, kad 2022 m. I pusmetį vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 66,8 tūkst. asmenų (2,36 proc. visų Lietuvos gyventojų).
O 2022 m. I pusmečio duomenimis, vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui sudarė 108,2 euro.
Ministerija priduria, kad konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens gaunamos pajamos, šeiminė padėtis, vaikų skaičius ir kt.
„Maksimali socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, pirmus 6 mėn. sudaro 205,80 euro, kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėn. – 176,4 euro, kai ilgiau kaip 12 mėnesių – 161,7 euro.
Šeimai, neturinčiai pajamų, socialinės pašalpos dydis pirmam šeimos nariui sudaro 161,7 euro, antram – 145,53 euro, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 113,19 euro.
Grąžinti mokesčiai laikomi pajamomis
Yra buvę atvejų, kai socialinę paramą gaunantiems žmonėms sutrukdo neseniai grąžinta pajamų mokesčio permoka ir jie nebegauna socialinės pašalpos.
Ministerija paaiškina, kad, įprastai skiriant piniginę socialinę paramą, vertinamos 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi mėnesio pajamos, išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, taip pat valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
„Jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo piniginių lėšų, susijusių su mokesčių susigrąžinimu, apskaičiuojant asmens pajamas piniginei socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas“, – aiškino SADM.
Taigi jeigu asmeniui, gaunančiam mažiau nei 161,7 eurų per mėnesį, buvo grąžinta pajamų mokesčio permoka, dėl kurios buvo viršijama maksimali 161,7 eurų suma išmokai gauti, žmogui nebepriklauso socialinė parama.
Ministerija nurodo, kad žmonėms grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka laikytina kitomis faktiškai gautomis pajamomis, todėl, skiriant piniginę socialinę paramą, ta grąžinta permoka įskaitoma į pajamas to mėnesio, kurį jos buvo išmokėtos.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad į pajamas įskaitoma tik ta dalis, kuri viršija valstybės remiamų pajamų dydį – 147 eurus.
„Jei į pajamas įskaičius grąžintą gyventojų pajamų mokesčio permoką pajamos viršija nustatytą pajamų ribą socialinei pašalpai gauti, socialinė pašalpa gali būti skiriama išimties tvarka, o pajamoms sumažėjus, socialinės pašalpos mokėjimas tęsiamas“, – komentavo SADM.
Jei pašalpa būtina – ją skirs išimties tvarka
Ministerija išskiria, kad asmenys, norėdami gauti piniginę socialinę paramą, turi atitikti pajamų reikalavimus ir bent vieną nustatytą sąlygą: dirbti, gauti pensiją, slaugyti šeimos narį, auginti vaiką iki 3 metų, būti užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir kt.
„Svarbu pažymėti, kad piniginės socialinės paramos paskirtis yra sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia. Todėl, tuo atveju, jei asmuo ar šeima neatitinka sąlygų piniginei socialinei paramai gauti, ši parama, savivaldybei įvertinus individualią asmens/šeimos situaciją, gali būti teikiama išimties tvarka“, – pamini SADM.
Pasak jos, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti socialinę pašalpą ir tais atvejais, kai gaunamos asmens pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. (73,50 euro) viršija valstybės remiamų pajamų dydį.
Ministerija priduria, kad taip pat, atsižvelgiant į realią asmens (šeimos) situaciją ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą paramą), kai parama pagal nustatytą teisinį reguliavimą nepriklauso arba yra nepakankama, tačiau, susiklosčius sudėtingoms situacijoms šeimoje, yra būtina.
SADM nurodo, kad gyventojai, norėdami sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti Socialinės pašalpos skaičiuokle: https://spis.lt/Skaiciuokles
