Pirmasis kelias – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio tarifo (GPM) mažinimas menkiau uždirbančių kategorijoje. Anot G. Nausėdos, šis kelias lemtų valstybės ir savivaldybių biudžeto įplaukų sumažėjimą, tačiau tai būtų iš dalies kompensuota didesnėmis vartojimo mokesčių (PVM, akcizų) įplaukomis dėl neturtingiems namų ūkiams būdingo didesnio ribinio polinkio vartoti.
Sumažėjusi bendroji darbo mokesčių našta turėtų teigiamą poveikį užsienio ir vidaus investicijoms ir, pasak G. Nausėdos, tai būtų bene tinkamiausias būdas įgyvendinti progresinį GPM.
Antrasis kelias – GPM tarifo mažinimas menkiau uždirbančiųjų ir kėlimas daugiau uždirbančiųjų kategorijoje – taptų „pavydo mokesčiu“, nes sumažintų pajamų į rankas atotrūkį neturtinguose ir pasiturinčiuose namų ūkiuose.
G. Nausėda pastebi, kad tokio scenarijaus poveikis biudžetui būtų neigiamas, nes GPM padidinimas daugiau uždirbantiems nekompensuotų įplaukų smukimo dėl GPM sumažinimo.
Trečiuoju keliu įvesti GPM progresyvumui G. Nausėda mato GPM tarifo kėlimą daugiau uždirbantiems.
„Šis kelias lemtų tam tikrą valstybės ir savivaldybių biudžetų įplaukų padidėjimą, kurį iš dalies neutralizuotų darbo vietų perregistravimas kaimyninėse šalyse, pasitraukimas į šešėlinę ekonomiką ir sumažėjusios įplaukos iš vartojimo ir pelno mokesčių“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, šis kelias turėtų neigiamą poveikį užsienio ir vidaus investicijoms, nes didėtų bendroji darbo mokesčių našta.
G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Latvija ir Estija savo mokesčių sistemomis sudaro Lietuvai tiesioginę konkurenciją. Estija dabartinį 21 proc. GPM tarifą 2015 metais planuoja sumažinti iki 20 procentų. Latvija suka tuo pačiu keliu ir kitąmet GPM tarifą žada mažinti iki 25 proc., 2014 metais – iki 22 proc., o 2015 metais – iki 20 procentų.
