Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė. Jis netgi buvo patvirtintas iš naujo. Tačiau ar Europos stabilumo mechanizmas (ESM), sukurtas padėti euro zonos narėms, negavo galimybės tiesiogiai rekapitalizuoti bankus iš viso už 66 mlrd. eurų? Taip jis turi tokią galimybę, tačiau su viena sąlyga. Kiekvienas ESM panaudotas euras rekapitalizavimui turi būti padengtas dviem kitais, kad būtų išlaikytas paties kreditingumo reitingas.
Jei ESM išnaudotų visą savo 60 mlrd. eurų rezervą, iš viso jo skolinimo apimtis sumažėtų 200 mlrd. eurų. Bankų gelbėjimo sistema sukurta, tačiau vargu ar finansų ministrai išdrįs ja pasinaudoti. Teoriškai toks gelbėjimo būdas apsaugo nacionalinį biudžetą nuo banko nesėkmės, jei jo akcininkai yra užsieniečiai. Tačiau bankai po krizės yra labiau prisirišę prie savo nacionalinių valstybių. Pavyzdžiui, jei žlunga Ispanijos bankas, visi jo nuostoliai ir gelbėjimo sąnaudos atitenka valstybei arba akcininkams. Kai pernai politikai paskelbė, kad bankų sąjungos kūrimas yra mažiau keblus nei finansinė sąjunga, buvo aišku, jog jie arba nesupranta šio instrumento reikšmės, arba nerimtai žiūri į krizės problemos sprendimą. Naujoji tvarka vėl nebeatlaiko įtampos, taigi gali iškilti naujų klausimų apie monetarinės sąjungos efektyvumą. Dauguma Europos lyderių palaiko bankų sąjungą, po kurios vėliau būtų sukurta fiskalinė sąjunga. Teliko įtikinti Vokietiją, tačiau pernai visi planai žlugo. Yra likęs dar vienas projektas bankų sąjungos vardu, tačiau jis prasilenkia su šios krizės logika. Lieka tik Europos centrinis bankas. Jis turi daug galių, tačiau niekaip nepataisys prastos bankų padėties.
