Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 4 dieną patenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln. eurų palūkanų bei 6 proc. metų palūkanų nuo skolos sumos.
„Alumina Zvornik“ ir su ja susijusi bankrutuojanti Bosnijos ir Hercegovinos molžemio gamykla „Birač Zvornik“ teismo prašė sandorius pripažinti negaliojančiais, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
„Baltijos stiklas“ 2011 metų spalio ir lapkričio mėnesiais pervedė 14,6 mln. eurų įmonei „Alumina Zvornik“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar 2016 metais paskelbė, kad tai buvo vienas sandorių, sudariusių galimybę Ūkio bankui netiesiogiai suteikti paskolą „Alumina Zvornik“.
Šią paskolą iš Ūkio banko 2011-ųjų spalį gavo Kauno alkoholio gamybos įmonė „Boslita“, vėliau ji perskolino „Baltijos stiklui“, o pastarasis perdavė „Alumina Zvornik“.
LAT tuomet pažymėjo, kad „Boslita“ ir „Baltijos stiklas“ elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie apribotą Ūkio banko skolinimą, tačiau nutarė, kad Ūkio banko ir „Boslitos“ sutartis dėl 14,6 mln. eurų paskolos nebuvo apsimestinė ir įpareigojo „Boslitą“ šias lėšas grąžinti. „Boslita“ pinigus jau yra grąžinusi.
2012 metų pabaigoje buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo V. Romanovas, jo sesuo Olga Gončaruk, bendrovė „Birač Europe“ ir Ūkio banko investicinė grupė garantavo „Baltijos stiklui“, o netiesiogiai – ir „Boslitai“, 16,116 mln. eurų „Alumina Zvornik“ skolos ir palūkanų grąžinimą, tačiau pastaroji iki 2013-ųjų balandžio grąžino tik 216,5 tūkst. eurų ir vėliau jokių mokėjimų nebeatliko.
Nors LAT 2016 metais patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo „Baltijos stiklui“ iš V. Romanovo, O. Gončaruk, „Birač Europe“ ir Ūkio banko investicinės grupės buvo priteista 15,9 mln. eurų skolos, pastarieji, anot „Baltijos stiklo“, šio teismo sprendimo neįvykdė, be to, „Birač Europe“ ir Ūkio banko investicinė grupė bankrutavo.
„Alumina Zvornik“ teisme pripažino, kad iš „Baltijos stiklo“ yra gavusi 14,6 mln. eurų, tačiau tvirtino, kad nebuvo tikroji lėšų gavėja, nes jas nedelsiant pervedė kitai įmonei. Anot „Alumina Zvornik“, Lietuvos teismai yra patvirtinę, kad sandoris yra vienas iš fiktyvių sandorių schemos, kuria buvo siekta pasisavinti Ūkio banko lėšas, todėl jis turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.
Tiek anksčiau šią bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, tiek Apeliacinis teismas pažymėjo, kad jau įsigaliojusiais Lietuvos teismų sprendimais sandoriai yra pripažinti teisėtais ir galiojančiais, sprendimai pripažinti Bosnijoje ir Hercegovinoje, todėl nėra pagrindo iš naujo spręsti dėl jų teisėtumo, be to, „Alumina Zvornik“ ir su ja susijusi „Birač Zvornik“ teismui nepateikė jų negaliojimo pagrindų.
„Ginčijami sandoriai, kurių pagrindu „Alumina Zvornik“ suteikta 14,6 mln. eurų paskola, patys savaime nėra žalingi, kadangi jų pagrindu atsakovės turtas padidėjo. Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad suteiktos paskolos sąlygos neatitiko rinkos sąlygų ar buvo ekonomiškai nepalankios „Alumina Zvornik“. Atsakovė paskolą panaudojo, pretenzijų dėl investavimo, novacijos ar garantinio įsipareigojimo sąlygų nereiškė, vadinasi, sandorių sąlygas priėmė ir patvirtino“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas buvo sumažinęs „Baltijos stiklo“ prašomas priteisti palūkanas nuo 4,77 mln. iki 3,405 mln. eurų, o prašymo priteisti dar 1,41 mln. eurų pradelstų palūkanų netenkino, todėl sumažino grąžintinos skolos dydį iki 14,545 mln. eurų.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas dėl palūkanų, todėl padidino „Alumina Zvornik“ priteistą skolą iki 15,9 mln. eurų, o palūkanas – iki 4,77 mln. eurų.
V. Romanovo valdytas Ūkio bankas nemokiu pripažintas 2013 metų vasarį, tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla, šiuo metu bankas jau yra bankrutavęs.
