Suprantu,kad dabar visai kitos galimybės tiems patiems odontologams .O kaip anais laikais.Gerai,kad pasisekė tiems kurie gimė didmiesčiuose,ar miestuose,O kas bažnytkaimyje kokiame.Atvykdavo kokia jauna daktarytė gal pagal paskyrimą,tai po tokio gydymo ir netenkama buvo dantų.Užplombuodavo,užpūliuodavo šaknys,vėl kažką krapšto,dantis pajuosta,išbyra.Taip anais laikais jau jaunystėje dantų netekę žmonės,O koks protezavimas buvo.Ar rentgeno nuotraukas darydavo.Ir dabar kaip suprantu tie ir negali peržengti odontologų kabineto,nes likę tikrąja prasmę siaubingos traumos,baimė. Čia nemanau,kad šiuolaikinės kartos problema,čia 60+.Dabar galima pasirinkti klinikas,gydytojus,sedacijas,O kas anais laikais. O kas dėl burnos higienos tai tikrai anais laikais ne visų tėvai buvo edukuoti,grįždavo po darbų nusiplūkę ir tikrai nebuvo taip,kad pieninukus valyti mokino.Tie pieniniai jau būdavo pažeisti .O ir dabar.Ar tikrai visiems prieinama ta kokybiška odontologinė pagalba. Juo labiau,kad žiūrima iš aukšto į tą pagyvenusį.O ir daug tokių kurie be moralizavimo neapsieina,be replikų.Štai viena moteris pasakojo kaip pasiryžusi,sukaupusi visas jėgas kreipėsi į vieną odontologą dėl perprotevizavimo,tai ko tik neišgirdo Ir burna kaip tualetas ar pan.Bet tam ir kreipėsi,kad yra problema. O ir dabar vėl nebegali peržengti slenksčio.Taigi ne visų patirtys vienodos.Daug pas mus traumuotų žmonių turinčių įvairių baimių,depresijų.Viena problema didina kitas ir žmonės atsiduria užburtame rate.Dirbau su žmonėmis,teko prisiklausyti įvairių istorijų.