Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies ekonominę būklę ir jos perspektyvas apžvelgė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Debesys horizonte
„Debesų horizonte yra, tačiau „dangus griūna“ pobūdžio žinutės percituojant klasikus, na, švelniai tariant, pervertintosa“, – vaizdžiai kalbėjo jis.
G. Šimkus prognozavo, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 1,3 proc.
Mažesnis BVP reiškia, kad šalyje sukuriama ir parduodama mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to įmonės gauna mažiau pajamų, samdo mažiau darbuotojų mažina ar taip sparčiai nedidina algas.
Be to, į valstybės biudžetą gali būti surenkama mažiau pajamų, o dėl to gali būti mažiau pinigų didinti įvairias išmokas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Pasak centrinio banko vadovo, pastaruosius visus metus Lietuvos ekonomika stagnuoja. Sunkumų patiria įvairūs sektoriai – tiek mažmeninė prekyba, tiek pramonė ar NT sektorius.
Ūkio plėtrą riboja tokie veiksniai, kaip didžiulė infliacija, pabrangusios žaliavos mažėjantis užsakymų skaičius, sankcijos, susijusios su Rusijos karu prieš Ukrainą.
Anot G. Šimkaus pramonės nuosmukį pastaruoju metu lėmė NT rinkos traukimasis po didelio augimo pandemijos metu.
„Numatome, kad ekonomika šiemet susitrauks, prieš jai grįžtant į labiau subalansuotos raidos etapą. Vienas iš ūkio plėtros trikdžių – aukšta infliacija – mažėja ir jau kitąmet priartės prie Europos Centrinio Banko siekiamo lygio – 2 proc. vidutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo pirmininkas.
Pirmojo ketvirčio BVP nuosmukis (–2,1 proc.) buvo vienas didžiausių ketvirtinių kryčių nuo duomenų skelbimo pradžios.
Didžiausią įtaką nuosmukiui, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, turėjo maždaug dešimtadaliu susitraukusi pramonė.
Šalies pramonę stabdė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vėstančios nekilnojamojo turto ir su būsto įrengimu susijusios rinkos, žaliavų kainų šokas, kurį sukėlė rusijos karinė invazija į Ukrainą, sumažėjusi Lietuvoje gaminamų reagentų, naudojamų vakcinų gamybai, paklausa.
Atsikuriant per pandemiją sutrūkinėjusioms tiekimo grandinėms, šalies pramonės įmonėms padidėjo konkurencija iš Kinijos ir kitų Azijos šalių.
Eksportuotojams 2023 m. tebebus sudėtingi ir šis sektorius atsigaus tik metų sandūroje. Šiemet numatomas 3 proc. eksporto nuosmukis, o kitąmet prognozuojama 2,9 proc. plėtra
Vis dėlto pramonė traukėsi po išskirtinai galingo augimo ankstesniais metais – vien 2021–2022 m. pagaminamos produkcijos lygis padidėjo beveik 40 proc. ir tebėra maždaug ketvirtadaliu didesnis nei prieš pandemiją.
Susilpnėjus pramonės šuolį per pandemiją lėmusiems trumpalaikiams veiksniams, gamyba šiuo metu grįžta link labiau įprasto raidos lygio.
Vartojimą vis dar varžo didelė infliacija, tačiau jau pirmąjį ketvirtį darbo pajamų prieaugis ėmė lenkti kainų augimą – po reikšmingo nuosmukio pernai realiosios vartotojų pajamos ir perkamoji galia vėl pradeda didėti.
Prognozuojama, kad antrąjį pusmetį ši tendencija stiprės ir skatins vartojimo atsigavimą. Lietuvos bankas pagerino šių metų privačiojo vartojimo augimo prognozę nuo 0,0 iki 0,4 proc.
Kitąmet vartojimas turėtų ūgtelti dar 3,2 proc.
Algos augs greičiau nei kainos?
Nors ekonomika jau kurį laiką neauga, darbo rinkoje padėtis tebėra palanki dirbantiesiems. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 11,1 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet padidės dar 9,3 proc.
Atlyginimų kilimas traukiantis ekonomikai rodo ne tik verslo norą, bet ir galimybes išlaikyti darbuotojus. Tai ir rodo įmonių pasitikėjimą, kad sunkesnis laikotarpis bus trumpalaikis, ir patvirtina palyginti gerą įmonių finansinę būklę.
Verslas stengiasi išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tačiau nemenkai didėja nekvalifikuotų darbuotojų nedarbas. Šiemet nedarbo lygis sieks 7,8 proc. (ankstesnė prognozė – 6,6 proc.), o 2024 m. jis turėtų sumažėti iki 7,5 proc. (anksčiau – 6,4 proc.).
Šiais metais ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti investicijos. Jos daugiausia augs dėl viešojo sektoriaus investicijų, kurių reikšminga dalis bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis.
Prognozuojama, kad investicijos šiemet padidės 6,3, ankstesnė augimo prognozė – 4,5 proc. Jas skatina ES fondų lėšos – gausesni finansiniai srautai, įsibėgėjant naujos ES finansinės perspektyvos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui.
Numatoma, kad metinė infliacija Lietuvoje ir toliau mažės. Šis rodiklis gegužės mėn. buvo daugiau nei dvigubai mažesnis, palyginti su piku, pasiektu praėjusių metų rugsėjo mėn. Prie to daugiausia prisidėjo krintantis metinis energijos kainų augimas.
Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 8,9 proc. (ankstesnė prognozė – 9 proc.), 2024 m. infliacijos prognozė nekeičiama – ji turėtų sumažėti iki 2,7 proc.
