Naujausioje savo ekonominėje apžvalgoje „Swedbank“ pažymi, jog Rusijos karo Ukrainoje neigiamas poveikis Baltijos valstybių ekonomikoms kol kas yra labai ribotas ir vos pastebimas, tačiau antrąjį pusmetį jis bus juntamas veikiausiai labiau.
Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2022-aisiais prognozė kilstelėta nuo 1,7 proc. iki 2,0 proc., Latvijos – nuo 1,4 proc. iki 2,4 proc., Estijos – nuo 1,5 proc. iki 1,7 procento. Augimo kitąmet prognozės apkarpytos: Lietuvos – nuo 2,5 proc. iki 0 proc., Latvijos – nuo 2,6 proc. iki 0,4 proc., Estijos – nuo 2,0 proc. iki 0,5 procento.
Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį.
Apžvalgoje pažymima, jog vidutinės trukmės ir ilgalaikės augimo perspektyvas lems tokie veiksniai kaip energetikos krizė, mažėjanti pasaulinė paklausa, geopolitiniai veiksniai, didelė infliacija, drastiški monetarinės politikos griežtinimai ir jie taps dar vienu Baltijos šalių ekonomikų tvarumo ir konkurencingumo išbandymu.
„Swedbank“ dabartiniais vertiniais, 2024-aisiais Lietuvos ūkis augs 2,5 proc., Latvijos – 2,4 proc., Estijos – 2,5 procento.
„Nors neapibrėžtumas dėl energijos kainų tebėra didelis, mūsų vertinimu, infliacijos pikas netoli arba jau yra pasiektas. Tikėtina, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks apie 17-18 proc., o kitąmet ir ypač 2024-aisiais smarkiai kris“, – tvirtina „Swedbank“.
Jo naujausiais vertinimais, infliacija Lietuvoje 2022-aisiais sudarys 17,8 proc., ateinančiais metais – 6,0 proc., 2024-aisiais – 2,5 proc., Latvijoje – atitinkamai 17,5 proc., 7,5 proc. ir 2,0 proc., o Estijoje – 18,5 proc., 7,1 proc. ir 2,0 procento.