„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu Latvijoje ir Estijoje naujoms būsto paskoloms laikinai netaikoma banko marža.
Paprastai bendras būsto paskolos metines palūkanas sudaro banko marža ir tarpbankinė palūkanų norma Euribor (ji rodo, kokiomis palūkanomis bankai skolintų vieni kitiems).
Pavyzdžiui, šiuo metu 6 mėnesių Euribor yra 3,663 proc., o jei bankas nustato 2 proc. maržą, tai bendra palūkanų norma bus 5,663 proc.
Vadinasi, paėmę vienodą 100 tūkst. eurų dydžio paskolą, vien per pirmus metus lietuvis „Swedbank“ sumokės 5663 eurus palūkanų, o latvis ir estas – 3663 eurus arba 2000 eurų mažiau.
Latviškoje ir estiškoje banko svetainėse skelbiama, kad nulinė banko marža naujoms būsto paskoloms taikoma 2 metus. Taigi, bendra nuolaida latviams ir estams sudarys dar didesnę sumą pinigų.
Tiesa, kaip informavo S. Abraškevičius, banko marža taikoma kiekvienam klientui individualiai ir gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis anksčiau vykdė įsipareigojimus, kokią dalį savo pajamų skirs paskolos grąžinimui ir kt. Esą šiuo metu vidutinė marža yra 1,9 proc.
Aiškindamas, kodėl latviams ir estams paskolos išduodamos daug geresnėmis sąlygomis, nei lietuviams, banko atstovas tikino, kad Baltijos šalyse įgyvendinamos skirtingos kampanijos, atsižvelgiant į konkurencinę aplinką, vartotojų lūkesčius, sezoniškumą ir kt.
„Šiuo metu Lietuvoje tvariems klientų pasirinkimams skatinti turime kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, speciali finansavimo produktų kainodara, nuolaidos sutarties sudarymo mokesčiui, įvairūs partnerių pasiūlymai.
Nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlome, tačiau aktyviai stebime ir analizuojame situaciją būsto paskolų rinkoje“, – paaiškino S. Abraškevičius.
„Swedbank“ neseniai pranešė, kad Lietuvoje jo pajamos per 2023 m. I ketvirtį sudarė 164 mln. eurų. Per ketvirtį bankas uždirbo 99 mln. eurų grynojo pelno. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus grynasis pelnas siekė 24 mln. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu visoje šalyje naujų būsto paskolų vidutinės metinės palūkanos (banko marža plius Euribor) kovą siekė 5,03 proc.
Neseniai Medicinos bankas paskelbė, kad taikys nulinę banko maržą naujų būsto paskolų gavėjams, kurie nuspręs sudaryti būsto paskolos sutartį eurais.
Sprendimas taikyti nulinę maržą 12 mėn. pradėjo galioti nuo balandžio 24 d. ir tęsis iki šių metų pabaigos.
Kaip rašė tv3.lt, kiti komerciniai bankai kol kas neketina taikyti panašių nuolaidų.
Šią savaitę prezidentas pasirašė Seimo priimtą įstatymą, dėl kuriuo šiemet ir kitais metais papildomos bankų pajamos iš palūkanų bus apmokestinamos papildomai.
Kaip rašoma antradienį išplatintame pranešime žiniasklaidai, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas įtaria, kad Lietuvos žmonėms siūlydami blogesnes sąlygas, nei latviams ir estams, „Swedbank“ šitaip keršija už minėtą įstatymą.
Anot G. Palucko, sprendimas iš trijų Baltijos šalių išskirti Lietuvą yra ne tik diskriminacinis, bet taip pat rodo, kad bankas nesugeba įsijausti į sunkią Lietuvos visuomenės padėtį.
„Mano nuomone, tai – diskriminacija, kurią sunku paaiškinti sveiko proto argumentais. Ne tik „Swedbank“, bet ir kiti bankai praleidžia gerą progą pademonstruoti solidarumą su visuomene, kai bankų pelnai kyla kaip ant mielių, o žmonės moka vis didesnes palūkanas dėl Europos Centrinio Banko keliamų palūkanų normų“, – komentuoja parlamentaras.
