Bendra būsto paskolų palūkanų norma paprastai susideda iš visiems klientams vienodos tarpbankinių palūkanų normos Euribor (ji rodo, už kiek bankai skolintų pinigus vieni kitiems) ir papildomos kiekvieno banko maržos (pelno dalies), skirtingiems klientams taikomos individualiai.
Lietuvos banko duomenimis, prieš metus būsto paskolų vidutinės palūkanos mūsų šalyje buvo 2,05 proc., dabar – 4,87 proc.
Vadinasi, pasiėmus 100 tūkst. eurų būsto paskolą prieš metus su 2,05 proc. vidutinėmis palūkanomis tekdavo mokėti 2050 eurų palūkanų per metus arba 171 eurą per mėnesį.
Su 4,87 proc. palūkanomis šiandien tenka mokėti 4870 eurų palūkanų per metus arba 406 eurus per mėnesį.
Lietuvos bankas tikina, kad palūkanų normoms toliau didėjant vietos susimažinti savo maržas bankams atsiranda vis daugiau. Vis tik daugelis bankų to daryti neplanuoja, mat vieneri metai lengvatų neatsvers likusiais 20 ar 30 metų galiojančių sąlygų.
Metams atsisakė savo taikomos maržos
Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad pakeltos Centrinio Europos Banko bazinės palūkanos anksčiau pasiskolinusiems padidino finansinę naštą, o besidominčius paskatino atidėti būsto pirkimą, jo įrengimą ar remontą.
Anot jo, dėl to Medicinos bankas priėmė sprendimą taikyti nulinę banko maržą naujų būsto paskolų gavėjams, kurie nuspręs sudaryti būsto paskolos sutartį eurais.
Sprendimas taikyti nulinę maržą net 12 mėn. pradėjo galioti nuo balandžio 24 d. ir tęsis iki šių metų pabaigos: „Kitaip tariant, bankas pasirengęs mažinti finansinę būsto pirkėjų naštą savo sąskaita, jiems minėtą laiką palikdamas mokėti tik 6 mėnesių Euribor.
Banko marža būtų pradėta skaičiuoti tik po metų nuo sutarties sudarymo ir tai bus numatyta kiekvienoje naujoje būsto paskolos sutartyje.“
Medicinos bankas paaiškino, kaip skaičiuotų palūkanas, jeigu žmogus gautų 80 tūkst. eurų kreditą 25 metams.
Tokiu atveju palūkanų norma pirmaisiais metais yra 3,3 proc., o po metų – 5,2 proc.
Papildomai atsieitų vienkartinis sutarties mokestis – 400 eurų, turto įkeitimo įregistravimo mokestis Registrų centre – 8,60 euro, kredito lėšų pervedimo mokestis – 2 eurai.
Taigi bendra kredito gavėjo mokama suma būtų 142 016,45 euro (kreditas, plius visa palūkanų suma), o bendros kredito kainos metinė norma – 5,18 proc., įmokų skaičius – 300.
Mėnesio įmoka mokant anuitetu pirmaisiais metais – 351,53 euro, o po jų – 477,04 euro. Taigi, grubiai skaičiuojant, pirmais metais žmogus sutaupytų 126 eurus per mėnesį arba virš 1,5 tūkst. eurų per visus metus.
Registrų centro duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje įregistruota 13 proc. mažiau butų, 26 proc. mažiau individualių gyvenamųjų namų ir 21 proc. mažiau žemės sklypų savininkų pakeitimų nei prieš metus.
„Matome galimybių dalintis šį iššūkį kartu su vartotojais, kurių vienintelių apsisprendimas investuoti į būstą ar ne, be kita ko, turi ir didelę įtaką gyvenamojo būsto rinkos gyvybingumui. Matome, kad sandorių aktyvumas yra prislopęs, pirkėjai abejoja, laukia“, – kalbėjo J. Ivaška.
Anot jo, bankas tikisi, kad parodytas pavyzdys paskatins keisti požiūrį ir kitus rinkos dalyvius.
Bankai tikrai gali leisti klientams sutaupyti
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio teigimu, pastaruoju metu, paskolų palūkanų normoms augant sparčiau nei indėlių, bankams atsiranda daugiau vietos koreguoti paskolų kainodarą reikšmingai nesumažinant pajamų.
Jis nurodė, kad bankai, norintys padidinti savo užimamą kreditavimo rinkos dalį, klientams gali pasiūlyti geresnes sąlygas sumažindami paskolų palūkanų normų maržas. O palūkanų normoms toliau didėjant, vietos susimažinti savo maržas gali atsirasti vis daugiau.
Ekonomisto nuomone, platėjanti paskolų kainodaros erdvė gali suteikti daugiau galimybių ypač mažesniems rinkos dalyviams pasiūlyti geresnes sąlygas, taip pritraukiant naujų klientų ir didinant konkurenciją visame sektoriuje.
Pašnekovo skaičiavimais, vasario mėn. paėmus naują 100 tūkst. eurų vertės, 30 metų trukmės būsto paskolą su vidutine to meto palūkanų norma (4,87 proc.), paskolos mėnesinė įmoka siektų apie 529 eurus (grąžinant paskolą anuiteto metodu).
O jei bankas netaikytų maržos, palūkanų normą sudarytų tik kintama dalis, kuri dažniausiai yra 6 mėn. „Euribor“ palūkanų norma, vasarį vidutiniškai sudariusi 3,1 proc. Tokiu atveju mėnesinė paskolos įmoka sudarytų 429 eurus – paskolos gavėjas sutaupytų 100 eurų per mėnesį.
D. Poderis atkreipia dėmesį, kad didėjant palūkanų normoms ir susidūrus su finansiniais sunkumais grąžinti būsto paskolą, visų pirma reikėtų raštu kreiptis į kredito davėją. Kredito davėjas, įvertinęs konkrečią situaciją, gali pasiūlyti įvairių kredito pertvarkymo būdų.
Palūkanos būtų mažesnės trečdaliu, bet pokyčių neplanuoja
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovės Dovilės Kalvaitienės teigimu, šiuo metu banke yra daugiau nei 13 tūkst. galiojančių kredito sutarčių, o per metus vidutiniškai jų sudaroma apie 3 tūkst.
„Kiekvieno kliento sutarties sąlygos yra individualios ir priklauso nuo nemažai veiksnių, tačiau didelė dalis palūkanų maržų svyruoja nuo 1,8 iki 2,3 proc. Be abejonės, rinkos situacija keičiasi, klientų situacijos individualios ir sutarčiai pritaikoma palūkanų marža gali būti kitokia nei vidurkis“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, šiuo metu populiariausias 6 mėn. Euribor yra maždaug 3,6 proc., taigi, priklausomai nuo palūkanų maržos dydžio, ji sudaro apie trečdalį bendros palūkanų normos.
Tad šiuo metu mokama palūkanų suma taikant 0 proc. maržą galėtų būti maždaug trečdaliu mažesnė nei įprasta.
Vis tik, anot D. Kalvaitienės, bankas šiuo metu nėra priėmęs jokių sprendimų dėl kainodaros pasikeitimo. Jei kas pasikeistų, apie tai būtų pranešta tiek klientams, tiek visuomenei.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato nurodė, kad nulinės banko maržos naujoms būsto paskolų sutartims šiuo metu nesiūlo, tačiau aktyviai stebi ir analizuoja situaciją būsto paskolų rinkoje.
„Gyventojų finansavimo srityje „Swedbank“ didelį dėmesį skiria tvarių klientų pasirinkimų skatinimui, pavyzdžiui, taikome specialią finansavimo produktų kainodarą, nuolaidas sutarties sudarymo mokesčiui, įvairius partnerių pasiūlymus“, – teigė atstovas.
Kelia indėlių palūkanas
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės skaičiavimais, bankas pastaraisiais metais kasmet suteikia virš 6 tūkst. būsto paskolų.
„Savo ruožtu SEB bankas, atliepdamas visuomenės lūkesčius ir reaguodamas į besikeičiančią palūkanų aplinką, nuosekliai jau nuo praėjusių metų spalio kelia indėlių palūkanas. Šiuo metu (nuo balandžio 25 d.) SEB bankas siūlo didžiausias rinkoje palūkanas už vienų metų terminuotuosius indėlius – 3,5 proc. (anksčiau 2,55 proc.).
Už kaupiamąjį indėlį, į kurį lėšas galima bet kada įmokėti ir vėl jas pasiimti, bankas nuo balandžio 25 d. siūlo 2 proc. metų palūkanas (anksčiau 1 proc.). Padidintos ir kitų, trumpesnio laikotarpio metų indėlių palūkanos“, – pasakojo atstovė.
Pasak E. Dovbyšienės, tokiu būdu siekiama skatinti gyventojų finansinį raštingumą, kad jie taupytų sumaniai, išnaudotų šiuo metu rinkoje kylančias palūkanas savo naudai, pasirinkę tinkamiausią indėlio rūšį ir terminą.
Ji pastebi, kad per 7 neigiamų palūkanų metus gyventojai ir įmonės indėlius, kaip taupymo būdą, pamiršo: „Kol kas nesame pasiekę teigiamų palūkanų aplinkoje buvusio lygio, kai rinkoje maždaug pusė gyventojų lėšų buvo laikoma terminuotųjų indėlių forma.
SEB banko statistika rodo, kad gyventojai į indėlius dabar yra nukreipę mažiau negu penktadalį lėšų, likusios laikomos banko sąskaitose.“
„Citadele“ banko atstovai taip pat nurodė, kad banko tikslas – reaguojant į „Euribor“ pokyčius suteikti gyventojams galimybę gauti aukštesnes palūkanas už terminuotus indėlius: „Jų palūkanas jau kelis kartus kėlėme ir nuolat peržiūrime.“
Kintančios ir fiksuotos palūkanos
Pasak „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovės Olgos Kazanavičienės, vertinant maržų būsto paskolų gavėjams politiką reikia nepamiršti, kad tokios paskolos vidutiniškai imamos 24–25 metams.
Taigi, jos teigimu, vienerius metus galiojančios lengvinančios sąlygos gali neatsverti likusį sutarties laikotarpį galiojančių įprastų sąlygų.
Pašnekovė atskleidė, kad per šių metų kovo mėn. buvo sudaryta kiek daugiau nei 400 būsto paskolos sutarčių. Jei situacija smarkiai nesikeis – rinka nesulėtės, o būsto pasiūla išliks panašiame lygyje, per metus bus pasirašyta apie 5 tūkst. naujų būsto paskolų sutarčių.
Banko atstovės teigimu, didžioji dalis naujų klientų ir toliau renkasi 6 mėn. „Euribor“ laikotarpį. O banko marža kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma individualiai, įvertinus visas aplinkybes.
O. Kazanavičienė atkreipia dėmesį į galimybę fiksuoti būsto paskolų palūkanas.
Jos aiškinimu, terminuotai nekintama palūkanų norma gali būti nustatoma 1–5 metų laikotarpiui. Jam pasibaigus, palūkanos automatiškai keičiamos į kintamas arba, šalių susitarimu, gali būti vėl nustatoma terminuotai nekintama palūkanų norma.
„Priimant sprendimą dėl palūkanų reikėtų gerai išanalizuoti ir įvertinti individualią situaciją, atkreipti dėmesį į tai, kad terminuotai nekintanti palūkanų norma yra didesnė negu tuo metu galiojanti kintamoji palūkanų norma, o norint paskolą grąžinti anksčiau laiko gali būti taikomas paskolos grąžinimo mokestis“, – komentavo pašnekovė.
