Niūri situacija Lietuvoje: dalis gyventojų nuskurdo, automobiliai – senesni nei 20 metų

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei. 

„Pastarojo laikotarpio infliacijos šuoliai ir energijos išteklių kainų augimas paveikė gyventojų subjektyvų suvokimą apie savo vietą visuomenės klasinėje sanklodoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Užimtumo tarnybos vadovė: lėtėjant ekonomikai, darbo rinka rodo atsparumą

„Belstat“: metų infliacija Baltarusijoje sulėtėjo iki 4,6 proc.

EK pagerino Lietuvos ir Latvijos, pablogino Estijos ekonomikos raidos šiemet prognozes

Nors viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius išlieka stabilus, 3 proc. punktais mažiau gyventojų, palyginti su 2022 m., save laiko aukštesnės viduriniosios klasės atstovais (8 proc.). Tuo metu sakančių, kad jie priklauso žemesnei viduriniajai klasei, skaičius augo 5 proc. punktais ir siekia 31 proc.“, – teigė J. Cvilikienė. 

Be to, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc. t.y. 1 proc. punktu mažiau nei pernai. 

Padaugėjo galinčių sau leisti brangesnius pirkinius 

J. Cvilikienė sako, kad nors vis daugiau gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, pasitenkinimas gaunamomis pajamomis didėjo.

Remiantis tyrimo duomenimis, prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje gyventojai dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.

Banko analitikė pastebėjo, kad taip pat sumažėjo pesimistų dėl šalies ekonomikos ateities – 38 proc. mano, kad finansiniai sukrėtimai ateityje negresia.

Nors pesimistinių prognozių mažėja, vis daugiau gyventojų kaupia pinigus atsargas senatvei, o taip pat ir vaikų ateičiai – tą žada daryti daugiau kaip 50 proc. 

Be to, finansus gyventojai taupo ir savo vaikams, pavyzdžiui, studijoms ar netgi būstui.

„Nuoseklus atlyginimų augimas daliai gyventojų ne tik padėjo atremti pastarojo meto finansinius iššūkius, bet ir pagerino jų padėtį. Šiek tiek (2 proc. punktais) padaugėjo sakančių, kad gaunamų pajamų jiems užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams įsigyti pernelyg netaupant (22 proc.).

Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, dalis mažėjo ir siekia 20 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė. 

Tad daroma išvada, kad pasitenkinimas savo pajamomis paaugo, mažėja (išskyrus žemiausių pajamų atstovus) atotrūkis tarp gaunamų pajamų ir norimų gauti pajamų. 

Vidurinioji klasė nuskurdo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus.

Tad skaičiuojama, kad viduriniajai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius. Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė nuskurdo.

„Remdamiesi šiuo apibrėžimu, Lietuvoje turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, nes jai priklauso net 62 proc. gyventojų. Deja, ši statistika slepia ir mažiau džiuginančias tendencijas – Lietuvos vidurinioji klasė nuskurdo.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 procentų, tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 procentų, daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais“, − pasakojo N. Mačiulis. 

Brango pirmojo būtinumo prekės

N. Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai.

Tad ekonominį spaudimą pajuto ne tik neturtingieji, bet ir viduriniosios klasės atstovai. 

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas.

Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − nurodo N. Mačiulis. 

Turi lėšų, kurių suma nesiekia 2 tūkst. eurų

„Swedbank” klientų duomenys rodo, kad net 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Per tris metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų. 

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, o kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų. 

„Lietuvoje vis dar daugiau nei 7 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu, ir ES yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis yra prastesnis. Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų.

Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27 proc. automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES. Deja, matant tokią statistiką, kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − apibendrina N. Mačiulis

N. Mačiulis: būsto įperkamumas turėtų augti, kainos gali smukti tik nežymiai

Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas N. Mačiulis.

Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis. 

Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti. 

„Įperkamumas didės dėl visų trijų priežasčių, kurios lemia įperkamumą – palūkanų normų pikas jau visai netoliese, tikėtina, kad vasarą „Euribor“ pasieks piką ir pradės mažėti kitų metų pradžioje, tai didins būsto įperkamumą ir mažins naštą visiems, turintiems būsto paskolas.

Kitas veiksnys – vidutinis darbo užmokestis toliau didėja, pirmą šių metų ketvirtį beveik 15 proc. didesnis nei prieš metus“, – žurnalistams antradienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.

„Kainos – kol kas veikia gravitacija ir prieštarauja visiems ekonomikos ir fizikos dėsniams, matome, beveik visose valstybėse vyko vienokia ar kitokia kainų korekcija: Estijoje šiemet 6 proc. sumažėjo kainos, Švedijoje nuo piko iki dabar 15 procentų. Kaune toliau didėja kainos, kituose miestuose išliko stabilios ir pastaruosius šešis mėnesius nesikeitė“, – kalbėjo jis. 

Apklausą „Swedbank“ užsakymu balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.