Tačiau pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kokie yra pagrindiniai dalykai apie kaupimą pensijai, kuriuos šiuo metu verta žinoti?
Kodėl sumažėjo pensijai kaupiamų lėšų vertė
Pensijų fondų valdytojų pajamos ir pelnas priklauso nuo to, kiek žmonių kaupia pensijai ir kiek savo pinigų jie perveda į fondus.
„Šiuo metu pensijų fonduose sukauptų lėšų vertės sumažėjimą lemia kelios tarpusavyje susijusios priežastys. Pirmiausia, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą reikšmingai išaugo energijos išteklių kainos, darančios neigiamą įtaką įmonių akcijų vertei, ir pasaulyje stebimas apie 10 proc. akcijų kainų kritimas“, – pranešime cituojamas „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
Pasak jo atstovo, energetinis šokas prisideda ir prie aukštumas pasiekusios infliacijos, kuri neigiamai atsiliepia įmonių turto vertei.
Kita priežastis – griežta centrinių bankų politika. Norėdami pažaboti infliaciją ir grąžinti ją į 2 proc. vidutinio laikotarpio lygį, centriniai bankai ėmėsi bazinių palūkanų didinimo. Šis sprendimas taip pat prisidėjo prie įmonių akcijų vertės sumažėjimo.
Panašu, kad centriniai bankai ir toliau nusiteikę laikytis palūkanų normos didinimo krypties – ir verslui, ir gyventojams paskolų kaina yra ženkliai išaugusi, lyginant su prieš metus buvusia situacija.
„Pensijų fondų turto vertės svyravimai nėra naujiena. Pastaruosius 15 metų fonduose fiksuotas ne vienas toks kaupiamų lėšų vertės sumažėjimas. Tie, kas turi nusimatę ilgalaikius tikslus ir nesiblaško tokių susvyravimų metu, kaupdami pensijai uždirba teigiamą grąžą“, – komentuoja T. Gudaitis.
Ar infliacija „nesuvalgys“ pensijų fonde esančių lėšų
Aukštas infliacijos rodiklis kelia nerimą dėl sukauptų lėšų nuvertėjimo, bet jaudintis nereikėtų, nes infliacija mažina grynųjų ar sąskaitoje laikomų pinigų perkamąją galią, tačiau investuotų lėšų vertė nuo to dažniausiai apsaugota.
„Nors pensijų fondų istorijoje matome laikotarpių, kai infliacija pralenkia investicinę grąžą, tačiau šie skirtumai visada būdavo įveikiami. Lietuvos bankas yra paskaičiavęs, kad infliacija per pastarąjį 2012–2021 m. dešimtmetį mūsų šalyje vidutiniškai sudarė apie 2,3 proc., o vidutinė pensijų fondų metinė grąža per tą patį laikotarpį siekė 7,6 proc.
Tai reiškia, kad fondų grąža ilguoju 10 metų laikotarpiu infliaciją pralenkė daugiau kaip 3 kartus. Aišku, šių metų rezultatai pakoreguos šį santykį, tačiau istoriniai rezultatai rodo, jog ilguoju laikotarpiu pensijų fondų grąža lenkia infliaciją“, – pažymi T. Gudaitis.
Kaip rodo Lietuvos banko pateikiama statistika, pensijų fondų metinė grąža infliacijos nepralenkė tik vieną kartą 2018 m., tačiau po to iš karto sekė didelis grąžos augimo šuolis.
Ko šiuo metu imasi pensijų fondų valdytojai
Norėdami sušvelninti dabartinius neigiamus pokyčius ir užtikrinti didesnę investicinę grąžą ateityje, „Swedbank“ pensijų fondų valdytojai savo strategijoje laikosi dviejų pagrindinių krypčių.
„Pirmiausia, daugiau investuojame į JAV įmonių akcijas, nes ten ekonomikos situacija ne tokia sudėtinga kaip Europoje, o JAV doleris 2022 m. sustiprėjo euro atžvilgiu. Tai padėjo sulėtinti pensijų fondų dalyvių lėšų vertės kritimą“, – sako T. Gudaitis.
Pasak jo, antrasis sprendimas yra investicijas nukreipti į trumpojo laikotarpio obligacijas. Europos Centriniam bankui didinant palūkanas, obligacijų pajamingumas kyla.
Trumpojo laikotarpio obligacijos suteikia galimybę pagreitinti investuojamų pinigų ciklą kylančių palūkanų aplinkoje, tai yra, greičiau jas perinvestuoti, ir tokiu būdu padidinti grąžą valdant riziką. Dalis lėšų jau yra perinvestuotos į obligacijas, kurių metinės palūkanos svyruoja 4-5 procentų rėžiuose, o kai kuriais atvejais siekia ir 8 procentus ir daugiau.
Ką reikėtų daryti pačiam dalyviui
„Šiandieninėje situacijoje pensijų fondų dalyviams svarbu nepamiršti, kad lėšų kaupimas yra ilgalaikis procesas, kuriame laimi pastovumas. Nereikėtų blaškytis bandant „pagauti“ trumpalaikius svyravimus akcijų rinkose, bet ir toliau sistemingai kaupti papildomas lėšas, kurios bus panaudotos sulaukus senatvės pensijos“, – teigia T. Gudaitis.
Svarstantiems apie pensijų fondo keitimą į mažesnės ar didesnės rizikos fondą patariama to nedaryti. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai vadovaujasi gyvenimo ciklo investavimo strategija. Ji yra pritaikyta prie kiekvieno kaupiančiojo amžiaus, kad kol jaunas, jis gautų kuo didesnę investicinę grąžą ir, priartėjus pensiniam amžiui, būtų apsaugotas nuo didelių vertės svyravimų.
„Tiems, kurie į pensiją ketina išeiti artimiausiu metu, reikėtų įsivertinti, ar sukauptos lėšos reikalingos būtent dabar. Jei tokios būtinybės nėra, rekomenduojama palikti lėšas fonde 1–2 metams ir palaukti, kol, tikėtina, sukauptų lėšų vertė atsistatys. Taip anksčiau ar vėliau visada įvyksta, ir reikėtų vengti išsiimti lėšas pačiame nuosmukio pike“, – pataria T. Gudaitis.
Kaip išnaudoti dabartinę situaciją rinkose
Anot banko atstovo, šiuo metu nukritusi investicinių instrumentų vertė gyventojams gali tapti ne galvos skausmu stebint sukauptų lėšų mažėjimą, o galimybe įsigyti daugiau atpigusių investicinių priemonių.
Pavyzdžiui, pasididinti įmokas į jau turimus pensijų fondus, pradėti kaupti III pensijų pakopoje ar savarankiškai įsigyti kitokio investicinio turto.
Kaupiantiems pensijai tik II pakopoje, tačiau senatvėje svajojantiems apie patogų gyvenimą, būtina pradėti kaupimą ir III pensijų pakopoje.
Prognozuojama, kad „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptos lėšos, sulaukus pensinio amžiaus, vidutinio atlyginimo gavėjui užtikrins apie 50 proc. iki tol gautų pajamų, tačiau visų poreikių patenkinimui reikėtų apie 70–80 proc. iki tol gautų pajamų. Trūkstamą dalį galima sukaupti III pensijų pakopoje.
„Prognozuojama, jog šiuo metu atpigusių akcijų ir kitų investicinių priemonių vertė kelių metų perspektyvoje augs, todėl šiandien pradėję kaupti pensijai ar įmokas padidinę gyventojai, tikėtina, ateityje turės galimybę džiaugtis geresniais pensijų fondų rezultatais“, − sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius T. Gudaitis.
