Šiemet jų veiklos rezultatai prastesni, o ir atsiimti iš jų iš karto visus sumokėtus pinigus išeinantiems į pensiją pavyks ne visiems.
Kas mėnesį tenka atiduoti keliasdešimt eurų
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra iš viso per 1,4 mln. gyventojų, pasirašiusių II pakopos pensijų kaupimo sutartis. Kiekvieną mėnesį dalis jų atlyginimo pervedama pensijų fondų valdymo bendrovėms.
Kaupiantiems maksimaliai, įmokų į fondus dalis sudaro 3 proc. Tačiau kitų kaupiančių dalis iki šiol buvo 2,7 proc. Vis dėlto nuo kitų metų pradžios ir šiems darbuotojams kaupimo įmokos dydis padidės iki 3 proc.
O padidėjus įmokai, į rankas gaunama žmogaus alga atitinkamai sumažės. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, nuo 2,7 iki 3 proc. įmokos nuo gaunamo darbo užmokesčio padidės 600 tūkst. gyventojų. Tai yra apie 43 proc. visų kaupimo dalyvių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinį 1800 eurų atlyginimą popieriuje, tai kas mėnesį nuo jo bus nuskaičiuojama ne 48,6 euro, o 54 eurai. Tiesa, dalis gyventojų realaus sumažėjimo gali ir nepajusti, nes nuo kitų metų didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.
Kita vertus, iš visų mokesčių mokėtojų pinigų arba valstybės biudžeto kas mėnesį jiems bus pervedama ir 23,85 euro dydžio papildoma įmoka.
Primename, kad gyventojai, kurie šių metų pradžioje gavo „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba anksčiau sustabdytų įmokų atnaujinimą, iki birželio 30 d. galėjo apsispręsti, ar nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.
Į jį šiemet buvo įtraukti beveik 89 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Įstatymas numato, kad asmenys yra įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.
Pranešimus apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo ir tie gyventojai, kurie 2019 m. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Tokių žmonių buvo beveik 175 tūkst. Šie žmonės anksčiau jau buvo (sustabdyto) kaupimo dalyviai.
Naujai įtraukti į kaupimą gyventojai turėjo 3 pasirinkimus: patiems sudaryti sutartį su pensijų kaupimo bendrove, nieko nedaryti ir pradėti kaupti pensiją „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktoje bendrovėje arba pateikti „Sodrai“ prašymą kaupime nedalyvauti. Pradėjus kaupimą, jis nutrūksta tik išėjus į pensiją ar mirus.
Neteko daugiau kaip dešimtadalio vertės
Gyventojai, kuriems kaupimas buvo atnaujintas arba kurie naujai buvo įtraukti į kaupimą, gauna mažesnius atlyginimus, nes dalis jų, kaip minėta, pervedama II pakopos pensijų fondų valdytojams. O jie už tuos pinigus perka vertybinius popierius – pvz., akcijas ar obligacijas. Kiekvienam pensijų fondų dalyviui priklauso atitinkama jų dalis.
Kai žmogus išeina į pensiją, jos dalis parduodama rinkose. Jeigu gauta suma neviršija 5 tūkst. eurų, žmogus gali gauti visus pinigus iš karto. Jeigu didesnė – jis privalo už juos įsigyti teisę gauti periodinę išmoką.
Koks bus išmokos dydis priklauso nuo to, už kokią kainą bus parduota kaupiančiajam priklausančio turto dalis. O ši kaina priklauso nuo to, kiek tuo metu rinkose kainuoja parduodami vertybiniai popieriai.
Šiuo metu pradžioje visų II pakopos pensijų fondų turtas buvo vertinamas 5,9 mlrd. eurų. Tačiau III ketvirčio pabaigoje jo vertė buvo nukritusi iki 5,37 mlrd. eurų. Kitaip tariant, jeigu metų pradžioje vienam kaupiančiajam priklausė vidutiniškai 4,2 tūkst. eurų turto, tai rugsėjo pabaigoje jau buvo 400 eurų mažiau – tik 3,8 tūkst. eurų.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) suskaičiavo, kad fondų turto vertė susitraukė daugiau kaip dešimtadaliu – 13,47 proc.
Pasak asociacijos vadovo Tado Gudaičio, finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė Ukrainoje karą pradėjusi ir jį tebetęsianti Rusija, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija.
„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių yra ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pastebi T. Gudaitis.
Tačiau jis guodė, kad situacija toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip 2008-ųjų krizės metu, kai Lietuvos pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Tačiau ilgainiui ji vėl atsistatė.
„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų“, – tikino asociacijos vadovas.
