Šiomis dienomis, kai visuomenė ypač neatspari gandams apie tariamas bankų griūtis, situaciją dar labiau apsunkina per švelnios bausmės paniką sėjantiems asmenims.
Po to, kai Latvijos vyriausybė nacionalizavo „Parex“ banką, taip bandydama jį išgelbėtinuo žlugimo, Lietuvos bankas (LB) suskubo raminti visuomenę. LB vadovo Reinoldijaus Šarkino teigimu, maždaug 2 proc. Lietuvos rinkos užimantis „Parex“ bankas turi pakankamai finansinių išteklių ir yra apsirūpinęs.
„Nėra jokio reikalo panikuoti ir atsiimti indėlių. Visi indėliai yra apdrausti ir saugūs“, - tvirtino R. Šarkinas.
Tik pabarė
Prieš mėnesį kilus panikai dėl neva kai kurių Lietuvoje esančių bankų kritinės būklės, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nustatė asmenį, siuntinėjusį melagingas mobiliojo ryšio SMS žinutes, kuriomis raginta atsiimti indėlius iš bankų.
VSD atsisakė paviešinti asmenybę, tačiau neoficialūs šaltiniai tvirtino, jog tokiu būdu į save dėmesį bandė atkreipti jauna pilnametė mergina.
VSD uolumas greičiausiai netaps pamoka panikos skleidėjams - esą pagal dabartinius įstatymus taip besielgiantį asmenį galima tik perspėti. Tai ir buvo padaryta jį iškvietus į departamentą.
LB Ryšių su visuomene skyriaus viršininko Kęstučio Vanago teigimu, gandų pasekmes konkrečiai vienam ar kitam bankui sunku ir neįmanoma tiksliai įvertinti, nes paprastai tai lemia ne viena aplinkybė.
Ar reikėtų įstatymais numatyti griežtesnes bausmes dezinformacijos skleidėjams, K. Vanagas atsakė lakoniškai: „Pagal įprastą praktiką nekomentuojame Lietuvos Respublikos įstatymų ar jų leidimo iniciatyvų - tai įstatymų leidėjų prerogatyva.“
Teisinis nihilizmas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Algimantas Matulevičius mano, jog griežtinti baudų už gandų skleidimą nėra jokio reikalo - jos ir taip pakankamai griežtos, tačiau teisėsaugos institucijos kažkodėl prasižengėliams jų netaiko.
„Baudžiamasis kodeksas numato net laisvės atėmimą, žinoma, tyčinį faktą reikia įrodyti. O tai yra nelengva, nes būtina iškelti baudžiamąją bylą, surinkti įrodymus. Pas mus už panikos skleidimą tik perspėjama, nuo tokio abejingumo ir prasideda teisinis nihilizmas. Kita vertus, ko norėt - vienas naujas Seimo narys už panikos skleidimą per draugo vestuves jau buvo baustas, ir ką rodo šis pavyzdys jaunimui? Vadinasi, galima taip pajuokauti, o po to - eiti į valdžią“, - piktinosi A. Matulevičius.
Trūksta viešos informacijos
Vaidas VYŠNIAUSKAS, nepriklausomas finansų ekspertas :
Gandų daromos žalos bankams negalima nuneigti. Prieš keletą metų dėl paskleistos panikos prieš pat Kalėdas nukentėjo SEB. Supanikavę lietuviai iš šio banko atsiėmė apie pusę milijardo litų indėlių, tačiau bankas stiprus - atlaikė, žinoma, ir ekonominė situacija tuomet buvo kitokia.
Vargu ar įmanoma pažaboti gandus, juk apie juos bus ne tik privačiai kalbama, bet ir rašoma, rodoma per televizijas.
Faktas, kad bausmes už tyčinį panikos skleidimą būtina didinti, tačiau gandų platinimo sąvoka turėtų būti griežtai apibrėžta, antraip į įstatymo sergėtojų akiratį gali patekti ir nekalti žmonės, tarpusavyje apsikeitę nuomonėmis apie galimas bankų griūtis.
Šiuo įtemptu metu trūksta ir viešosios Lietuvos banko informacijos. Visuomenei nepakanka žinių apie bankų sistemą, procedūras bei apdraustus indėlius. Ne visi naudojasi internetu ir apie situaciją šalies bankuose gali pasiskaityti centrinio banko tinklalapyje. Švietėjiška veikla kartu su įstatyminės bazės tobulinimu galėtų sušvelninti visuomenės nerimą.
Vaida Jutkonė
