parex

Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje. Prieš kelerius metus į bankrutuojantį „Parex“ banką investavusi 1–1,4 mlrd. eurų ir šio banko gerųjų paskolų portfelį perdavusi naujai įkurtam bankui „Citadele“, Latvijos Vyriausybė šio banko akcijas ketina parduoti vieninteliam jos pačios pasirinktam investuotojui tik už maždaug 113 mln.

Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, šalyje kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje, kurie, prisiminus neseniai sudrebinusią bankų krizę, sukėlusią domino efektą visoje Europoje, gali sužaisti svarbų vaidmenį procesų Latvijoje eigoje.

Per metus Baltijos šalys neteko penkių bankų. Pastarasis, pradėjęs verti duris į regioną, nors vis dar trypčioja ant slenksčio - JAV bankas "Ge Money". Nors bankų skandalų epicentru praėjusiais metais tapo Lietuva, didžiausių nuostolių patyrė Latvija, rašo "Telegraf". Lietuvoje buvo likviduotas bankas "Snoras", vėliau uždaryti jo Latvijos ir Estijos padaliniai, veikę pagal atskiras banko licencijas. Štai - jau trys bankai.

Vilniaus apygardos teismas įpareigojo verslininką Laimutį Pinkevičių sumokėti paimtą paskolą, kurios dydis su delspinigiais ir palūkanomis siekia beveik 9 milijonus litų. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sostinės Pirmosios apylinkės teismo hipotekos skyriaus sprendimą, kuriuo nutarta išieškoti iš bendrovės „Ranga IV“ 8,4 milijonų litų skolą ir 133 litus žyminį mokestį.

Politinėje erdvėje diskutuojama, kad tarp Lietuvos ir Latvijos dėl bankų „Snoras“ ir „Krājbanka“ bankrotų tvenkiasi debesys, tačiau ekonomistas Mortenas Hansenas, dirbantis Rygoje, tvirtina, kad latviai reikalauja per daug. Iš informacijos, skelbiamos latvių žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, kad Latvijoje padėtis dėl paskelbto „Krājbanka“ bankroto tampa vis labiau įtempta, ypač Lietuvos atžvilgiu. Ar tikrai taip yra? Nedaug žinau apie latvių politikus ir pernelyg daug žinoti nenoriu.

Ar Lietuvoje jau baigėsi krizė? Šis klausimas vis dažniau nuskamba viešoje erdvėje, tačiau atsakymo į jį pateikti nesiryžta niekas. Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas tikina, kad Lietuvoje krizė nuolatinė ir daugialypė, todėl, kad ji baigiasi – tik iliuzija. Knygoje „Lietuvos krizės anatomija“ finansų analitikas įdėmiau pažvelgė į reiškinius, lėmusius finansų krizę Baltijos šalyse ir visame pasaulyje.

„Nordea Bank“ kartu su „Morgan Stanley“ ir investuotoju Peter Hambro ketina įsigyti Latvijos Parex Banka ir taip praplėsti savo veiklą Baltijos šalyse, praneša Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“. „Nordea“ siekia įsigyti Latvijos banko mažmeninės prekybos operacijas, o „Morgan Stanley“ ir Peter Hambro perimti turto valdymo veiklą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Biokuro gamybai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio ir paramos lėšomis skatina įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius – gluosnius, karklus, drebules ar baltalksnius. Norint gauti paramą minėtai veiklai, paraiškas galima teikti iki metų pabaigos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fondais žemdirbiai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ne tik paramai, bet ir paskolai gauti. Viena iš didžiausių naujovių – paskola žemdirbiams teikiama už mažesnes nei rinkoje palūkanas.

Šiais metais bankai, kreditinės įmonės-tarpininkai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė žymiai daugiau pareiškimų dėl įsiskolinusiųjų nei ankstesniais metais. Be to, šiuo sunkmečiu stengiasi išsiieškoti ir nedideles sumas. Teisininkų teigimu, teismo sprendimas išieškoti skolas yra efektingas: dauguma grąžina skolą savo noru – neprireikia kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

Kreditai verslui, finansinių tarpininkų išduodami per Ekonomikos skatinimo plano (ESP) priemonę Atvirų kreditų fondas (AKF), jau šį mėnesį bus išduodami ir eurais. Tai šiandien po susitikimo su valstybės remiamus kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) teikiančiais bankais (Medicinos banko, „Parex“ banko, Šiaulių banko, Ūkio banko, DnB Nord banko, Finasta banko, SEB banko, Unicredit Banko) ir INVEGOS vadovais pranešė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Latvijos žurnalas „Pastaiga“ paskelbė naują įtakingiausių ir turtingiausių šalies žmonių sąrašą, kuriame šiemet pirmauja Rygos vicemeras Ainaras Šlesersas. Jis aplenkė iki tol pirmavusį buvusį „Parex“ banko prezidentą Valerijų Karginą. Už A. Šleserso nugaros rikiuojasi Ventspilio miesto meras Aivaras Lembergas, buvęs premjeras Andris Škelė, „Rietumi“ banko tarybos vadovas Leonidas Esterkinas ir vienas iš „Aizkraukles“ banko savininkų Olegas Filis.

„Parex“ bankas nuo šių metų rugpjūčio 24 dienos taikys tik 1 lito įkainį už visų įmokų priėmimą, kai mokėjimo dokumente yra vieno paslaugų tiekėjo įmokų suma. Iki šiol įkainis, taikomas už šią paslaugą, buvo dvigubai didesnis. „Įkainį už įmokų priėmimą mažiname iki 1 lito, įvertinę klientų poreikius taupyti sunkmečio sąlygomis ir lūkesčius naudotis būtiniausiomis kasdienėmis banko paslaugomis kuo žemesnėmis kainomis.

Š.m. liepos 23 d. pasirašyti subordinuotos paskolos sutartį su AS „Parex“ banka į Latviją atvyko Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas (ERPB) Peteris Reinigeris, Verslo grupės direktorius Centrinės Europos ir Vakarų Balkanų šalims. Šios sutarties pagrindu rugpjūčio mėnesį bus baigtas banko akcijų įsigijimo sandoris. „Džiugu, kad nuo š.m. birželio 29 d. AS „Parex“ banka Tarybos veikloje jau dalyvauja ERPB atstovas.

Šeši bankai – AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, AB „DnB NORD“ bankas, AB „Parex“ bankas ir AB bankas „Snoras“ – gali teikti paskolas įmonėms su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija. Paskolas su garantija gali gauti tiek labai mažos, mažos, vidutinės (MVĮ), tiek didelės, patiriančios laikinus finansinius sunkumus, įmonės.

Jau beveik mėnesį vyksta 100 mln. litų dalybos tarp smulkiųjų verslininkų, kuriuos skyrė Ūkio ministerija. Ar tokia parama smulkiajam verslui gali skatinti kurtis naujas įmones ir  taip padėti sumažinti bedarbystę? Bedarbių skaičius išaugo Ekonomikos sunkmečiui atėjus į Lietuvą, mūsų šalyje gerokai šoktelėjo bedarbių skaičius. „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje balandį siekė 16,8 proc. ir buvo trečias didžiausias visoje Europos Sąjungoje.

Rinkimų finišo tiesiojoje įtampa didėja, ne visų nervai geležiniai. Rinkimų favorite vadinamos D. Grybauskaitės reitingams krentant, uolūs jos gynėjai skuba ir daro klaidas. Alfa.lt beskubėdama surinko iš visur bet ką, kas ką bepapasakojo, o vakar išpylė, nespėjusi ir nenorėjusi patikrinti skelbiamos informacijos. Reikalavime paneigti tikrovės neatitinkančius faktus net 51 teiginys. Interneto straipsneliui, kurį pasirašė net vyr.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė dvišales sutartis su keturiais bankais, kurie teiks mažus kreditus smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai AB Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas, UAB Medicinos bankas ir AB „Parex“ bankas. Remiantis minėtomis sutartimis, Šiaulių bankui mažiems kreditams teikti bus skirta 35 mln. litų, Ūkio bankui – 26 mln. litų, o „Parex“ ir Medicinos bankams – po 19,5 mln. litų, iš viso – 100 mln. litų.

Ūkio ministerija praneša, kad paaiškėjo dar keturi bankai, į kuriuos finansavimo jau gali kreiptis smulkieji Lietuvos verslininkai: tai AB Šiaulių, AB Ūkio, AB „Parex“ ir UAB Medicinos bankai. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) baigė konkurso bankams, per kuriuos bus teikiamos paskolos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pretendentų vertinimą.

„Parex“ bankas pasirašė sutartį, kurios pagrindu jungiasi prie „Nordea“, „Danske“ ir „Ūkio banko“ bendro grynųjų pinigų bankomatų tinklo, kurį valdys ir prižiūrės elektroninių paslaugų bendrovė „First Data Lietuva“. „Parex“ bankas dabar esantį trijų bankų apie 140 bankomatų tinklą papildys 63 bankomatais. Visi „Parex“ banko bankomatai prie jau veikiančio „Nordea Bank Lietuva“, „Danske banko“ ir „Ūkio banko“ bendro tinklo bankomatų palaipsniui bus prijungti per šių metų vasarą.

Balandžio 14 d. Eltoje surengtoje diskusijoje „Tarptautinis valiutos fondas: bankrotas ar išsigelbėjimas Lietuvai?“ mėginta ieškoti atsakymų, kokios galėtų būti šalies skolinimosi galimybės sprendžiant ekonominės krizės problemas. Svečias iš Latvijos ekonomistas Dmitrijus Smirnovas dalijosi karčia šalies patirtimi, kurios skonis jaučiasi šaliai pasiskolinus iš TVF.

Kadaise sparčiausią ekonominį augimą demonstravusios trys Baltijos valstybės pastaruoju metu demonstruoja visiškai priešingą pavyzdį, rašo „The Economist“. Latvija, kuri gruodžio mėnesį susilaukė 7,5 mlrd. dydžio Tarptautinio valiutos fondo paskolos, savo biudžetą suplanavo darydama prielaidą, kad BVP smuks 13 proc. Estija ir Lietuva laukia, kad ekonomika smuks dešimtadaliu. Įprastas atsakas į tai būtų valiutos devalvacija ir fiskalinės paskatos.

Kaip ir vasario mėnesį, kovą Lietuvoje veikiantys bankai nedidino metinių indėlių eurais palūkanų. Litais priešingai – keturi bankai metinių indėlių palūkanų normas padidino, o jei mažino, tai nežymiai. Tokius duomenis pateikia palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Kovo mėnesį palūkanas metiniams indėliams eurais mažino 5 iš 12 indeliai.lt sistemoje savo palūkanų normas skelbiantys bankai. Labiausiai palūkanų normą sumažino „Swedbank“ ir SEB bankas – po 0,7 proc. punkto.

Tiesioginėse derybose dėl valstybės remiamų mažų kreditų teikimo bus kviečiami dalyvauti keturi bankai: „Šiaulių bankas“, „Medicinos bankas“, „Parex“ bankas ir „Ūkio bankas“. Tokį sprendimą priėmė iš Ūkio ministerijos ir „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atstovų sudaryta komisija, įvertinusi bankų pateiktus konkursinius pasiūlymus. Iš viso konkurse dalyvavo 5 bankai: be aukščiau paminėtųjų, pasiūlymą taip pat teikė SEB bankas.

AB „Parex“ bankas, š.m. Kovo 26 dieną gavęs Lietuvos banko leidimą, didina įstatinį kapitalą iki 222,7 mln. litų, pranešė bankas. Iki šiol buvusį  188,1 mln. litų įstatinį kapitalą bankas didina 34,5 mln. litų dydžio suma. Paskutinį kartą banko įstatinis kapitalas buvo padidintas š.m. sausio mėnesį.

Kokia iš tiesų šiuo metu yra Skandinavijos bankų padėtis ir kaip tai gali paveikti Lietuvos bankų sistemą, naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje buvo pasiteirauta Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo. - Maždaug prieš metus Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ sulaukė kritikos, kad Baltijos šalių rinkoje veikia pernelyg agresyviai. Kaip pastaraisiais metais Skandinavijos bankai veikia šiose mažose rinkose? - Ekonomikos ciklai daugiausia lemia kreditavimo aktyvumą.

Tarptautinis valiutos fondas gali sustabdyti paskolos Latvijai išmokėjimą. Kaip skelbia laikraštis „Telegraf“, tokio žingsnio gali būti griebtasi dėl šalies vyriausybės siekio padidinti valstybės biudžeto deficitą. Pagal susitarimą tarp šios šalies vyriausybės ir TVF Latvijos biudžeto deficitas negali viršyti 5 proc. BVP, tačiau dabar naujoji valdančioji koalicija siekia, kad jai būtų leista tvirtinti biudžetą, kurio deficitas siekia 7 proc. BVP. Tai esą labai nepatinka TVF.

Antradienį pareiškinius dokumentus dalyvauti 2009 metų prezidento rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteiks signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Zigmas Vaišvila. Tai BNS pirmadienį patvirtino VRK atstovai. Su pačiu Z.Vaišvila BNS pirmadienį susisiekti nepavyko, tačiau vasarį jis BNS sakė galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose nesvarstęs. Z.Vaišvila gimė 1956 metais.

Vakar Lietuvos banko valdyba nusprendė sumažinti mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius ir pareiškė, jog tai turėtų būti paskata mažinti įkainius ir komerciniams bankams. Tačiau pastarųjų atstovai konkrečių pažadų dalinti neskuba. Lietuvos bankas vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nuo šių metų balandžio 1-osios skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo 31 iki 23 centų, o neskubaus - nuo 28 iki 21 cento.

Per Vyriausybės valandą Seime itin didelio susidomėjo sulaukė valstybės skolinimosi klausimas. Parlamentarams kilo abejonių, ar skolindamasi iš vietinių bankų Vyriausybė pasirinko geriausią ir pigiausią variantą. Tautos ir prisikėlimo partijos atstovas Saulius Stoma klausė, ar Lietuvai nevertėtų skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kaip tą daro Latvijos vyriausybė ir moka žymiai mažesnes palūkanas nei Lietuva skolindamasi iš vietinių bankų.

Krizės krečiamas valstybinis Latvijos bankas „Parex Banka“ derasi su kreditoriais dėl 775 mln. eurų paskolos grąžinimo atidėjimo. „Mes norėjome sumokėti mažiau ir vėliau, tačiau kreditoriai nori gauti pinigus kuo greičiau ir didesnėmis sumomis. Tačiau jie supranta kokia situacija yra Latvijoje ir yra pasiruošę derėtis“, - teigė „Parex“ vadovas Nils Melngailis. Latvijos vyriausybė paskolos gražinimo terminus ketina aptarti šiandien vyksiančiame susirinkime.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje šiandien sėkmingai įvyko pirmasis Vyriausybės vertybinių popierių platinimo aukcionas. Iki šiol Vyriausybės vertybinių popierių pirminio platinimo aukcionai buvo  vykdomi per Lietuvos banką. Per biržą buvo platinami 3 mėnesių Vyriausybės vertybiniai popieriai. Nominaliai verte buvo išplatinta skolos VP už 75 mln. litų, o apyvarta sudarė daugiau kaip 73 mln. litų. Vidutinis metinis svertinis pelningumas už obligacijas buvo 8,12 proc.

Abiem rankom balsuoju už lietuvišką komercinį banką. Iš karto turiu pastebėti, kad jo nebūtų galima vadinti Nacionaliniu komerciniu banku (NKB). Visur nacionaliniu banku vadinamas šalies centrinis, emisinis bankas. Lietuvoje toks yra Lietuvos bankas (LB). Antram tokiam vietos nėra. Ir nereikia. Prieš atiduodant komercinius bankus kaimyninių valstybių bankams žodžiu įtikinėjau politikus, kad taip daryti nereikia. Tai kenkia Lietuvos ir jos piliečių interesams. Apie tai rašiau ir spaudoje.

Rusijos interneto svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas Vadimas Dubnovas po riaušių Rygoje ir Vilniuje straipsnyje „Kaprizas kaip demokratijos forma“ (http://www.grani.ru/opinion/p.146653.html) nagrinėja šių įvykių bendrus bruožus ir su ironija tarsi svarsto, ko iš baltijiečių gali pasimokyti Rusijoje.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje kaip visuomet gausu aktualių publikacijų. Specialiai „Balsas.lt savaitei“ žurnalistikos profesionalės Rūtos Grinevičiūtės išsamiai parengtas tyrimas apie nežinomus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo veiklos užkulisius. Taip pat „Balsas.

Pirmasis šių metų „Balsas.lt savaitės“ numeris jau pasiekiamas skaitytojams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiame numeryje skaitytojams pateikta karštoji tema pasakoja apie tai, kaip premjeras A. Kubilius su vyriausybės reformomis veda Lietuvą bedugnės krašto link. Kaip visada, savaitraštyje pateikiami žurnalistiniai tyrimai: šį kartą „Balsas.

Apversti automobiliai, specialiųjų tarnybų karių ir jaunuolių muštynės, sudaužyti Parlamento ir kitų valdžios įstaigų langai, į policijos pareigūnus skriejančios plytos ir buteliai. Tokį vaizdą antradienio vakare galima buvo pamatyti pačiame Latvijos sostinės Rygos centre. Neatmetama galimybė, kad latviai dar grįš į gatves. Policija apgynė Parlamentą Latviai pratrūko.

„Finacial Times“ penktadienį išplatino pranešimą, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) svarsto galimybę įsigyti dalį krizės kamuojamo Latvijos „Parex“ banko akcijų. ERPB atstovas Axelis Reisereris penktadienį sakė, kad ERPB svarsto investavimo į „Parex“ galimybę ir sausį pradės detalų „Parex“ įvertinimą. ERPB, kurio vienas iš tikslų – remti Rytų Europos finansų sektorių, gali įsigyti iki 25 proc. „Parex“ akcijų.

7,5 mlrd. eurų paramą Latvijai teiks Europos Sąjunga, Tarptautinis Valiutos fondas ir Šiaurės Europos šalys. Parama skirta finansų krizei įveikti, tačiau Latvija turės laikytis griežto taupymo plano, kad išlaikytų lato stabilumą. Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.

Kitu atveju bus prastai visai Latvijos ekonomikai, - taip skelbia Latvijos dienraštis „Telegraf“. „Balsas.lt“ tęsia vakar pradėtą Latvijos žurnalistų tyrimą apie sunkumų kamuojamą „Parex“ banką. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl visiško „Parex“ banko perėjimo valstybės žinion. Priešingu atveju - bankui grės bankrotas.

„Balsas.lt“ skaitytojams siūlo susipažinti su kaimyninės Latvijos dienraščio „Telegraf“ publikacijomis apie sunkumų kamuojamą „Parex“ banką. Per tris mėnesius iš „Parex“ banko Latvijoje atsiimta pusė milijardo latų indėlių. Kiek šiuo metu bankas turi indėlininkų, nepranešama, - taip teigia Latvijos žiniasklaida.

Ir Latvijoje, ir Estijoje jau priimtas kitų metų valstybės biudžetas, kurio pagrindinis bruožas – maksimaliai sumažintos išlaidos. Nepaisant to, šiose šalyse skiriasi ne tik pačios ekonominės krizės mastas, bet ir būdai, kaip iš jos išbristi. Latviai nesislėpdami prašo tarptautinės pagalbos, o estai tapo bene pirmaisiais, kurie tokią pagalbą Rygai pasiūlė. Gruodžio 12 d. Latvijos parlamentas po ilgų ir audringų diskusijų vis dėlto patvirtino antikrizinį planą.

Jei kalbos apie lato devalvavimą pasitvirtintų, Latvijos gyventojai, keisdami latus į eurus, patirtų 30 proc. nuostolį. Tačiau kol kas nuostolių turėjo tik tie, kurie puolė tai daryti, o bankai iš to pasipelnė. Bet žmonių dėl kilusios panikos kaltinti nereikėtų, nes Latvijoje jau nuo 1995 metų, kai į krizę buvo patekę komerciniai bankai, nesiliaujama gąsdinti, kad latas bus devalvuotas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų spalį iš šalies komercinių bankų buvo atsiimta 2,6 milijardo litų indėlių. Tai sudaro 6,43 proc. visų Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių sumos. Kas tai – laikinas nuosmukis ar pirmieji krizės ženklai? Šiurpą keliantys skaičiai Skaičiai rodo, kad pinigus iš bankų atsiėmė tiek gyventojai, tiek verslo įmonės, tiek valdžios institucijos. Kodėl? Valdžios institucijos atsiėmė 0,5 milijardų litų. Tai – įtemptos biudžeto būklės pasekmė.

Nuomonę reikšti pavojinga ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje. Savo mintis viešai išsakiusiam ekonomistui gresia dveji metai belangės, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Latvijos žiniasklaida skelbia, kad šios šalies saugumo policija sulaikė Ventspilio aukštosios mokyklos ekonomistą, nes šis dienraščiui „Ventas balss“ išdrįso išreikšti savo neigiamą nuomonę apie Latvijos kreditų sektoriaus, bankų sistemos ir ekonomikos perspektyvas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ iki pačio žemiausio investicinio lygio sumažino Latvijos kreditų reitingą ir perspėjo, kad šios šalies laukia labai rimta finansinė ir ekonominė krizė, skelbia „Postimees.

Šiomis dienomis, kai visuomenė ypač neatspari gandams apie tariamas bankų griūtis, situaciją dar labiau apsunkina per švelnios bausmės paniką sėjantiems asmenims. Po to, kai Latvijos vyriausybė nacionalizavo „Parex“ banką, taip bandydama jį išgelbėtinuo žlugimo, Lietuvos bankas (LB) suskubo raminti visuomenę. LB vadovo Reinoldijaus Šarkino teigimu, maždaug 2 proc. Lietuvos rinkos užimantis „Parex“ bankas turi pakankamai finansinių išteklių ir yra apsirūpinęs.

Savaitgalį paskelbta žinia, kad Latvijos vyriausybė už 2 latus įsigijo 51 proc. antro pagal dydį šalyje „Parex“ banko akcijų, privertė sunerimti šio banko klientus ir Lietuvoje. Mūsų šalies bankininkai primygtinai teigė, kad kaimynų vyriausybės sprendimas sveikintinas, o klientai pinigų iš šio banko jau vakar negalėjo pasiimti kada panorėję.

Pirmadienį antro pagal dydį Latvijos banko „Parex“ spaudos tarnyba išplatino pranešimą, komentuojantį 51 proc. akcijų pardavimo (su atpirkimo teise) Latvijos vyriausybei priežastis.