Sunku paaiškinti net Žygimantui Mauricui: kodėl maistas Lietuvoje jau brangesnis nei ES?

Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos 2022 metais padidėjo net 25,9 proc. – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kurioje augimas siekė 11,9 proc.

„Eurostat“ vertinimu, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje 2022 metais jau buvo pakilęs iki 99 proc. ES vidurkio, kai 2021 metais kainų lygis siekė 88 proc. vidurkio.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiuo metu, remiantis preliminariais skaičiavimais, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau viršija ES vidurkį. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mindauginių savaitgalį ruošiatės į pajūrį? Paskubėkite – laisvų kambarių viešbučiuose beveik neliko, o kainos siekia aukštumas

Minimali alga daug mažesnė, bet kainos didesnės: kodėl lietuviai nenusipelno gyventi kaip vokiečiai?

Pilnos bagažinės maisto: gyventojai tikina, kad Lenkijoje dvigubai pigiau

Šiais metais energetinių prekių (degalų, šildymo bei elektros energijos) kainos sumažėjo, tačiau maisto ir gėrimų kainų augimas tebesitęsia.

Tad maisto ir gėrimų kainų augimas šiais metais tapo pagrindiniu infliacijos augimo Lietuvoje veiksniu.

Gegužės mėnesio duomenimis, maisto ir gėrimų kainos buvo 18,2 proc. didesnės nei prieš metus, o tai pakėlė bendrą infliaciją Lietuvoje 4,2 proc.

Per dvejus metus maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje padidėjo net 46,8 proc. – tai yra kone dvigubai sparčiau nei 26,5 proc. siekiantis ES vidurkis.

Sparčiau nei Lietuvoje maisto kainos augo tik Vengrijoje, o kaimyninėje Latvijoje ir Lenkijoje augimas buvo gerokai kuklesnis nei Lietuvoje ir siekė atitinkamai 39,4 ir 34,6 proc.    

„Išskirtinai spartų maisto kainų augimą Lietuvoje nėra lengva paaiškinti fundamentaliais veiksniais. Visų pirma, maisto kainos galutiniam vartotojui kilo sparčiau nei maisto produktų gamintojų ir maisto importuotojų kainos“, – komentuoja Ž.Mauricas.

Be to, pasak jo, šiais metais pradėjus mažėti energetinių žaliavų bei žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, maisto produktų kainos galutiniam vartotojui Lietuvoje ir toliau kilo.

Pavyzdžiui, sumažėjus pieno supirkimo kainoms, sviesto kainos Vokietijoje ir Lenkijoje šiais metais sumažėjo atitinkamai 29 ir 12 proc., tačiau Lietuvoje sviesto kainų sumažėjimas siekė simbolinius 6 proc.

Anot ekonomisto, belieka tikėtis, kad konkurencija atliks savo darbą, tad artimiausiu metu ir Lietuvoje sulauksime reikšmingesnio maisto ir gėrimų kainų kritimo.

„Jei kritimo nesulauksime, Lietuva pagal maisto ir gėrimų kainų lygį įsiverš tarp brangiausių ES šalių. Įdomu tai, kad Lietuvoje tam tikrų maisto prekių kategorijų kainų lygis jau yra didesnis nei Skandinavijos šalyse.

Pavyzdžiui, „Eurostat“ duomenimis, 2022 metais pieno produktų kainų lygis Lietuvoje buvo 19 proc. didesnės už ES vidurkį ir viršijo kainų lygį Suomijoje bei Švedijoje“, – sako Ž. Mauricas. 

Visgi jis įsitikinęs, kad vasarą įsijungs galingas sezoniškumo mechanizmas ir maisto kainos pradės mažėti.

„Kainų inercija gali kurį laiką išsilaikyti, tačiau konkurencija galų gale turėtų padaryti savo, juolab, kad Lietuva nuolat jaučia į nugarą alsuojančią Lenkijos rinką. Maisto produktų kainas artimiausiu metu taip pat turėtų mažinti sezoniškumas, nes liepos–spalio mėnesiais maisto kainos įprastai būna mažesnės nei kitais metų mėnesiais.

Vartotojai taip pat turėtų vaidinti svarbų vaidmenį ieškodami pigesnių alternatyvų, juolab, kad didėja nerimas dėl galimai ateisiančios recesijos, tad taip vadinama „godumo“ infliacija turėtų baigtis. Tad liepos-spalio mėnesiais pagrįstai galime tikėtis maisto kainų mažėjimo, o nuostabos nekeltų jei iki kitų metų pabaigos maisto kainų indeksas sumažėtų ir dviženkliu skaičiumi“, – sako Ž.Mauricas. 

Nepaisant užsitęsusio maisto kainų augimo, jis kritiškai vertina tiek valstybės intervencijos į pirminės žemės ūkio produkcijos rinką galimybes, tiek kainų galutiniam vartotojui reguliavimo įrankius. „Tai dar labiau sujauktų rinką. Vienintelis įrankis, kuris galėtų padėti visiems – konkurencijos skatinimas“, – konstatuoja ekonomistas.