Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas Lietuvos bankų gegužės mėnesio rodiklius, įvardijo nežymų kreditų verslui ir būsto paskolų rinkos pagyvėjimą, tačiau vis dar itin atsargų gyventojų, verslininkų ir bankų elgesį.
Gegužę, pasak S. Kropo, bankų sistemoje ryškėjo paskolų portfelio traukimosi tendencijos, taip pat fiksuotas indėlių mažėjimas, tačiau procesai neperžengė ankstesnių mėnesių svyravimo amplitudės ribų. Bankų klientų elgesį veikė tiek bendra ekonomikos situacija, tiek noras pasinaudoti naujais rinkoje atsiradusiais investavimo instrumentais.
Bendrasis paskolų portfelis sumažėjo 1,119 mlrd. litų, nedidelis augimas fiksuotas tik viešajame sektoriuje ir išduodant būsto paskolas.
Bendras fizinių ir juridinių asmenų indėlių (sumuojant ir terminuotuosius, ir indėlius iki pareikalavimo) portfelis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 512,82 mln. litų. Daugėjo tik juridinių asmenų indėlių einamosiose sąskaitose, tačiau svyravimo būta nežymaus ir jį, iš esmės, lėmė valdžios institucijų lėšos. Fizinių asmenų indėlių portfelio mažėjimą lemia ne tiktai ekonomikos realijos, dėl kurių daliai klientų tenka santaupas versti pragyvenimui skirtomis lėšomis bet ir rinkoje atsiradę alternatyvūs investavimo instrumentai – obligacijos ar taupymo lakštai – kurių pajamingumas konkuruoja su indėlių palūkanomis.
Bendras (ir terminuotųjų, ir iki pareikalavimo) gyventojų indėlių balansas gegužę buvo neigiamas – minus 275,9 mln. litų. Gegužės pabaigoje gyventojai bankų sąskaitose laikė 23,544 mlrd. litų.
Gegužę bendrasis paskolų portfelis pirmą kartą šiemet susitraukė iki 67,251 mlrd. litų. Bankų specialistai teigia, kad verslas stengiasi grąžinti anksčiau paimtas paskolas ir refinansuoti turimas, tačiau vengia naujų įsipareigojimų.
Kita vertus, gegužę fiksuotas šioks toks pagyvėjimas naujai išduotų būsto paskolų rinkoje. Per mėnesį naujų būsto paskolų sutarčių pasirašyta už 73,578 mln. litų ir tai yra 3,851 mln. litų daugiau nei balandį. Manoma, kad nediduką ūgtelėjimą lėmė atnaujinti kai kurių bankų būsto paskolų rinkodaros veiksmai.
Vartojamųjų paskolų sutarčių pasirašyta už 24,095 mln. litų, arba 2,8 mln. litų daugiau nei praėjusį mėnesį.
Galima konstatuoti, kad kreditavimą nepalankiai veikia ne tik objektyvūs ekonomikos ciklo veiksniai, bet ir atsirandančios patrauklios alternatyvios investavimo galimybės ir kreditavimo aplinką galinčios bloginti naujos teisinės iniciatyvos. Tokia situacija artimiausioje ateityje nesukuria prielaidų kreditavimo proceso pagyvėjimui.
