Šiais metais valstybės biudžeto išlaidos turėtų siekti 11,7 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2020 m. jos turėtų išaugti 8 proc. – iki 12,6 mlrd. eurų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kurioms institucijoms finansavimą didinamas labiausiai, o kurioms skirtos lėšos bus mažesnės.
Kam pridėjo, kam atėmė
Iš svarbiausių institucijų kitąmet, palyginti su šiais metais asignavimai Seimo kanceliarijai turėtų išaugti daugiau kaip 13 proc. arba 4,1 mln. eurų, Valstybės saugumo departamentui – per 10 proc. arba 3,4 mln. eurų, Vyriausybės kanceliarijai – bemaž 12 proc. arba 1,7 mln. eurų, o Prezidento kanceliarijai – net 25 proc. arba 1,4 mln. eurų.
Iš Seimui, prezidentui ir Vyriausybei pavaldžių institucijų finansavimas mažinamas tik dviem – Vyriausiajai rinkimų komisijai (35 proc. arba 10,1 mln. eurų) ir Viešųjų pirkimų tarnybai (0,2 proc. arba 7 tūkst. eurų). Lietuvos radijo ir televizijos komisijai finansavimas turėtų išlikti toks pats.
Kitų metų biudžeto projekte keturiolikai ministerijų numatytas beveik 11 proc. arba 1,15 mlrd. eurų didesnis finansavimas nei šiais metais. Pinigine prasme asignavimai labiausiai turėtų išaugti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – beveik 14 proc. arba 429 mln. eurų.
Tačiau vertinant procentiškai, kitąmet asignavimai labiausiai didės Ekonomikos ir inovacijų (77 proc. arba beveik 120 mln. eurų), taip pat Vidaus reikalų (66 proc. arba 310 mln. eurų) ministerijoms.
Palyginti su šiais metais, 2020 m. finansavimas bus mažinamas tik trims ministerijoms – Aplinkos (–8,4 proc. arba 33,3 mln. eurų), Kultūros (–0,7 proc. arba 1,4 mln. eurų) ir Žemės ūkio (–0,6 proc. arba 5,5 mln. eurų).
Skirtingai didinami asignavimai ir kitoms institucijoms. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetui kitais metais numatyta skirti beveik 14 proc. arba 8,7 mln. eurų daugiau nei šiemet. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ – 11 proc. arba 4,6 mln. daugiau. Nacionalinei teismų administracijai – 36 proc. arba 3,1 mln. eurų daugiau.
Finansavimas kitais metais bus mažinamas šioms įstaigoms: Nacionaliniam muziejui, Nacionaliniam vėžio institutui, Nacionaliniam dramos teatrui, Mokslų akademijai, Šv. Juozapo kunigų seminarijai, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondui.
Lyginant šių metų ir kitų metų biudžetus, į akis krenta, kad būsimame biudžete atskira eilute nėra išskirtas Policijos departamentas, taip pat Kūno kultūros ir sporto departamentas. Pastarasis buvo likviduotas.
Kam bus išleisti papildomi pinigai
Išlaidų Seimo kanceliarijai didėjimą galima būtų paaiškinti tuo, kad kitąmet vyks parlamento rinkimai. Neperrinktiems dabartiniams parlamentarams ir jų padėjėjams bus išmokėtos išeitinės išmokos.
Vyriausioji rinkimų komisija kitais metais organizuos tik vienus rinkimus, tad mažesni asignavimai jai taip pat suprantami. Kitos institucijos įvairiai aiškino, kam kitais metais išleis daugiau pinigų.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis informavo, kad Prezidentūros kanceliarija papildomus 4 mln. eurų kitais metais išleis statyboms ir atlyginimams:
„Papildomos išlaidos yra susijusios su rezidencijos atnaujinimu Turniškėse, kiek didesnėmis komandiruočių ir reprezentacinėmis išlaidomis dėl aktyvios prezidento užsienio politikos ir pirmosios ponios darbotvarkės, augančių kanceliarijos įsigyjamų paslaugų bei prekių kainų. Taip pat išlaidomis, susijusiomis su kadenciją baigusiais prezidentais.
Dėl šių metų pradžioje įsigaliojusių didesnių valstybės tarnautojų atlyginimo koeficientų numatoma didesnė suma Prezidentūros darbuotojų atlyginimams – 2019 m. biudžete toks padidėjimas nebuvo numatytas, nes keičiantis prezidentams dirbo ne visos sudėties patarėjų komandos.“
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė informavo, kad jos atstovaujama institucija papildomus pinigus išleis darbuotojų atlyginimams.
„VSD biudžetas žvalgybos veiklai išlieka toks pats, kaip ir pernai. O 10 proc. padidėjimas – tai asignavimai, skirti įgyvendinti žvalgybos įstatyme numatytiems pakeitimams darbo užmokesčiui mokėti“, – komentavo atstovė.
„Sodros“ duomenimis, pagal darbo sutartį VSD dirba 51 darbuotojas. Tačiau visų pareigūnų ir darbuotojų skaičius yra valstybės paslaptis, dėl to nežinia, kiek vidutiniškai algos padidės vienam VSD darbuotojui.
Išlaidos mažėja, bet didėja
Vyriausybės spaudos tarnyba atsiųstame komentare pažymėjo, kad 2020 m. valstybės biudžeto projekte Vyriausybės kanceliarijai, kaip ir kitoms institucijoms, išlaidos esą mažinamos 15 proc., o bendrą padidėjimą nulemia tai, kad skirtos išlaidos nėra susijusios su tiesioginėmis kanceliarijos išlaidomis.
„2020 m. valstybės biudžeto projekte Vyriausybės kanceliarijai, skirtas papildomas finansavimas darbo užmokesčiui dėl bazinio dydžio padidinimo iki 176 Eur ir darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Finansavimas bus tęsiamas Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų viešinimui“, – nurodė kanceliarija.
Papildomai skiriamas finansavimas bus skirtas su Vyriausybės kanceliarija nesusijusioms priemonėms: Kovo 11-osios trisdešimtmečio minėjimo projektams, visuomenės informavimui apie kibernetinį ir informacinį atsparumą Vyriausybės pastato atnaujinimo techniniam projektui rengti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad daugiausia papildomų lėšų bus skirta bazinės pensijos daliai finansuoti, vaiko pinigams didinti, įmokoms į pensijų fondus, baziniams dydžiams didinti ir kt.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šios finansavimo padidėjimą daugiausiai lemia asignavimų valdytojo statuso netekusio Policijos departamento asignavimų prijungimas prie VRM biudžeto. Policijos departamento asignavimai sudaro 76 proc. viso padidėjimo. Be to, didėja ir ES finansinės paramos lėšos, kurios sudaro apie 19 proc. padidėjimo, o valstybės biudžeto lėšos – 5 proc. Be to, valstybės biudžeto lėšų padidėjimą sudaro papildomos lėšos, skirtos bazinio dydžio, žemiausių koeficientų padidinimui.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informavo, kad papildomos lėšos (119,9 mln. eurų) bus skirtos Ekonomikos plėtros ir konkurencingumo didinimo programai įgyvendinti. Esą didžiąją dalį papildomų lėšų (104,2 mln. eurų) sudaro ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšos.
„Papildomos lėšos bus skirtos inovacijų reformai, žmogiškųjų išteklių kvalifikacijai kelti, investicijoms pritraukti, verslumui ir turizmui skatinti“, – komentavo ministerija.
Vilniaus universiteto atstovai negalėjo pasakyti, kam būtų skirti papildomi pinigai, kurie numatyti valstybės biudžeto projekte. Esą kol kas trūksta duomenų, iš ko susideda numatytas lėšų didinimas.
Nacionalinis radijas ir televizija informavo, kad biudžetas šiuo metu dar planuojamas ir bus LRT tarybos patvirtintas tik metų pabaigoje. Tačiau kaip ir šiemet, taip ir kitąmet didžiausias dėmesys esą bus kokybiškam turiniui ir dar didesnei sinergijai visose nacionalinio transliuotojo platformose. Kitąmet žadama stiprinti abu TV kanalus, keisti visų trijų radijų programas ir modernizuoti radijo turinio pateikimą, toliau plėtoti portalą, startuoti su internetiniu kanalu išeivijai, pradėti nuolatiniai užsienio korespondentų darbą.
Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinis radijas ir televizija iki ketvirtadienio vakaro nepateikė informacijos, kam skirs papildomas lėšas kitais metais.
