Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Estijai sugriežtinus šio sektoriaus reguliavimą, daug šios šalies įmonių persikėlė į Lietuvą. Jos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įsikūrė aštuonios virtualių valiutų piniginių operacijų įmonės, pernai – 188.
„Teikiame įstatymą, griežtinantį dabartinį kripto sektoriaus reguliavimą. (...) Pastaruoju metu, kai Estija sugriežtino šio segmento reikalavimus ir kripto sektoriaus reguliavimą, regione atsirado tam tikras reguliacinis arbitražas ir daugelis kripto sektoriaus įmonių pradėjo kurtis Lietuvoje“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
„Vyksta persiorientavimas ir kraustymasis iš Estijos į Lietuvą, matome, kad su papildomomis apimtimis ateina ir papildomos rizikos“, – kalbėjo ministrė.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad pakeitimai yra savalaikiai ir reikalingi, nes kripto sektorius yra rizikingas.
„Kripto sektoriuje galima įvykdyti mokėjimus anonimiškai ir labai greitai, ir tai kelia pinigų plovimo, teroristų finansavimo, šiandieniniame kontekste ir sankcijų apėjimo rizikas. Lietuva šiuo metu tampa kripto rojumi, turime daug institucijų, kurios užsiima kripto veikla, jų daugėja kiekvieną mėnesį, mūsų duomenimis, jų yra jau ir 400“, – posėdyje sakė S. Krėpšta.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisomis siekiama efektyviau taikyti tam skirtas priemones, sukurti nepalankią erdvę pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei mažinti reputacinę riziką tiek rinkos dalyviams, tiek valstybei.
Finansų ministerijos teigimu, įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymus dėl kriptoturto rinkų ir Europos tarybos rekomendacijas. Jį toliau svarstys Seimas.
Siūloma, kad tokių paslaugų teikėjai privalėtų nustatyti klientų tapatybę, kai jų sandoriai viršija 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst. eurų.
S. Krėpšta teigė, kad klientas turėtų būti identifikuojamas prieš visas finansines operacijas nuo 0 eurų ribos. Pasak jo, tyrimai rodo, kad teroristų finansavimas kripto sektoriuje gali vykti labai mažomis sumomis, sąmoningai apeinant įvairias taisykles.
Taip pat siūloma nuo 2025 metų įteisinti „Travel rule“ taisyklę – įpareigoti virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius.
Lietuvos bankas siūlo ankstinti šios taisyklės įsigaliojimą ir taikyti ją nuo 2024-ųjų.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas atkreipė dėmesį, kad kompromisis siūlymas ją taikyti nuo 2025-ųjų jau yra reikšmingai sugriežtinantis veiklą.
„Siūlyčiau prisiminti logiką, kuria remdamiesi pateikėme šitą kompromisinį variantą – ateina ES lygmens reguliavimas abiem klausimais, jis turėtų įsigalioti nuo 2025 metų. Veikiant vieningoje rinkoje turime įvertinti sprendimus mums kaip jurisdikcijai – konkurencingumui, priimdami sprendimus dėl didesnio griežtinimo ar greitesnio to padarymo, įvertinti to proporcingą ar disproporcinę naudą verslo subjektams“, – sakė M. Liutvinskas.
Be to, siūloma, kad šių paslaugų teikėjų minimalus įstatinis kapitalas būtų padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 125 tūkst. eurų, o jų vadovaujantys darbuotojai negalėtų tuo pačiu metu atstovauti daugiau nei vienam teikėjui, išskyrus, kai tie asmenys priklauso vienai įmonių grupei, taip pat numatyti vadovams nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
