Pirmadienį surengtoje diskusijoje apie mokesčio pakeitimą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad savivaldybės geriausiai mato, ko reikia gyventojams, ypač kalbant, apie infrastruktūrą.
„Savivaldybėms siūloma numatyti galimybę skolintis papildomai. Šiuo metu savivaldybės gali išleisti tiek, kiek gauna tais metais pajamų.
Šalia siūlomas papildomas tvarus finansų šaltinis, kuris būtų skiriamas savivaldybių biudžetams. Jeigu iki šiol NT vertės buvo sudedamos visoje Lietuvoje ir pritaikoma neapmokestinama kartelė, kuri pakankamai aukšta. Tuo metu gautos pajamos keliauja į valstybės biudžetą. Todėl siūlome apmokestinti nedideliais tarifais kiekvieną NT objektą. Pajamos būtų priskiriamos kiekvienai savivaldybei pagal jose sumokamą NT mokestį. Mokėjimų deklaracijos būtų formuojamos automatiškai. Šiuo metu pats žmogus turi surašyti visą NT ir pats pateikti deklaraciją. To būtų atsisakoma“, – pasakojo ministrė.
Pasak G. Skaistės, pirmas būstas siūlomas apmokestinti nedideliais progresiniais tarifais.
„Siūloma, kad tai priklausytų nuo turto vertės konkrečioje savivaldybėje. Esame paskaičiavę, kad vidutinį įmoka už pirmą būstą siektų 13,5 euro. Vilniuje, pavyzdžiui, Žirmūnuose, 2 kambarių standartinis būstas būtų apmokestintas 18 eurų per metus.
O jeigu mokesčio suma bus labai maža – iki 2 eurų, jos mokėti nereikės, kad nebūtų perteklinės administracinės naštos. Taip pat siūloma, kad antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinami nuo 0,1 iki 1 proc. tarifu, suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti konkrečius tarifus, atsižvelgiant į NT vertą, vietą ir paskirtį. Galima būtų nustatyti ir didesnį tarifą, jeigu NT būtų naudojamas komerciniams tikslams“, – komentavo G. Skaistė.
Ji teigė, kad bus taikomos socialinės lengvatos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.
„Jeigu gyventojams bus sunku susimokėti savivaldybės turi teisę atidėti mokėjimą iki 10 metų. Jeigu prašymą pateikia senjoras nuo 65 metų toks atidėjimas būtų privalomas. Tuo pačiu savivaldybėms suteikiama daugiau teisių ir pareigų nustatant lengvatas. Taip pat siūloma, kad pirmosios įmokos pagal pakeistą modelį būtų apskaičiuotos nuo 2025 metų. Tad dar turime laiko diskusijoms“, – sakė ministrė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad savivaldybės yra priklausomos nuo valstybės pinigų, todėl savarankiškumas ir papildomos pajamos yra teigiamas dalykas.
NT mokestis galėtų būti įvestas ir greičiau?
„Šis sprendimas yra lauktas“, – tikino M. Sinkevičius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigimai įvertino NT mokestį.
„Jis potencialiai padidins savivaldybių biudžetus. Tačiau mokestis gana simbolinis. Savivaldybės galės nustatyti išimtis. O tai reiškia, kad gali atsirasti daug erdvės piktnaudžiavimui. Norisi, kad būtų nacionalinės gairės, kurios visiškai savivaldybėms neatrištų rankų.
Tačiau pats mokestis yra geras. Tik klausimas, kodėl jis bus įvedamas tik 2025 metais? Negi tiek ilgai jam reikia ruoštis ir svarstyti“, – retoriškai klausė ekonomistas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sakė, kad savivaldybės stokoja lėšų infrastruktūros gerinimui.
„Ypač tai aktualu žaliavų augimo kontekste. Matome, kad tam tikri savivaldybių projektai gali likti neįgyvendinti. Todėl NT mokestis tikrai joms pasitarnaus“, – pastebėjo statytojų atstovas.
Finansų ministrė G. Skaistė tikino, kad mokestis bus įvestas 2025 metais, nes dėl biurokratijos negalima jo paskubinti.
„Šioje Seimo pavasario sesijoje įstatymo priimti nepavyks. Laukia dar išsamios diskusijos. Jeigu įstatymas būtų priimtas šių metų pabaigoje, turime kitą įstatymą, kuris sako, kad mokesčiai negali įsigalioti mažiau nei pusę metų iki jų mokėjimo. Akivaizdu, kad jis galėtų įsigalioti tik 2023 metų viduryje. Tačiau NT mokestis mokamas už visus metus, todėl siūloma, kad jis būtų mokamas už 2024 metus, o sąskaita gyventojus pasiektų 2025 metais“, – aiškino ministrė.
M. Sinkevičius sakė, mažiausia suma, kurią tikimasi, kad savivaldybės surinks siekia 25 mln. eurų.
„Tai nėra didelis pajamų šaltinis ir mes visi suprantame, kad jis nusės didžiuosiuose miestuose. Aišku, kaip bus apskaičiuojamas pagrindinio būsto mokesčio tarifas, tačiau kitų NT objektų tarifų nustatymui savivaldybėms paliekamos per plačios žirklės“, – sakė savivaldybių atstovas.
Mokesčio tarifus turėtų nustatyti centrinė valdžia
Ekonomistas N. Mačiulis, pastebėjo, kad gyventojai nori geresnės infrastruktūros, tačiau nenori jai duoti pinigų.
„Jeigu savivaldybės nustatys mažiausią 0,1 proc. tarifą, tai jos daug pinigų nesurinks ir vėl atsisuks į centrinę valdžią jų prašyti.
Nereiktų savivaldybėms suteikti tiek laisvės, tarifus turėtų nustatyti centrinė valdžia. O savivaldybės tik susirinktų tuos pinigus“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad mokestis yra geras, kuris atliepia kelis tikslus.
„Reikia įvardinti, kad nusistačius didžiausią tarifą, bus pakankamos pajamos. Mokestis, kuris surenka tik 25 mln. eurų ir suerzina visuomenę, nėra efektyvus.
Toks pačios vertės NT skirtingose savivaldybėse neturėtų būti apmokestinamas skirtingai. Mokestis neturi būti regresyvus, pavyzdžiui, 50 bendrabučio kambarių Vilniuje turintis asmuo, kur kiekvieno jo vertė yra nedidelė. Sudėjus tai – didžiulis turtas. Tačiau už tuos kambarius jis gali sumokėti laba nedaug. Taip pat žmonės turi suprasti, už ką jie moka, jie turi matyti, kaip mokestis yra apskaičiuojamas“, – komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Tuo metu M. Statulevičius atkreipė dėmesį, kad galėtų būti apmokestinti ir valstybės pastatai, ne tik gyventojų, visi turėtų prisidėti prie infrastruktūros gerinimo.
Lansdbergh saunuolis !
